„Jau žvengė arkliai: pasigedo namų,
Ir skundžias išalkęs skilvys42;
Jau ragina laikas; sparnai vakarų
Dar lietų ant mūsų užvys”.
*
O kiek gi tai kartų kančia ir juokai
Sau pinas ant žemės plačios!
Kaip parskiria širdis juokai ir laukai!
Ir parskiria ant visados!...
*