Nekaip ponas Juozas mums sako.
Par vasarą tamsta mus vėl aplankysi,
Mes lauksme kaip draugo brangaus!...”
Marinė pridūrė: „Lygius sau išvysi:
Ir mes gal paaugsme aukščiaus”.
*
„Na, gražios mergaitės, gana man vaikus
Iš kelio klaidint taip ilgai!” —
Iš tolo raitydamas savo ūsus,
Atsiliepė Glinskis drūtai.