Matuše brangiausia, kur tavo sapnai,
Kad lopšį supai par naktis?
Šiandieną dar mano kovos nematai,
Bet ryt tu užmerksi akis.
Kiek kartų tau kunigu būti žadėjau
Ir vien tik leidimo prašiau!
Ir ašaras tavo iš džiaugsmo regėjau,
Ir pats nusidžiugęs verkiau!
Kalbėjai tada apie Dievo tarnus;
Tau žodžiai tekėjo saldžiai,