Mes taip jau pripratę prie žodžių aklų,
Jog juos atidengti baisu!
Ak, slėpkite, žmonės, geresniai jausmus!
Iš lauko apkaišę žiedais!
Ne taip gal sunkus pagyvenimas bus,
Saldžiais apsidengęs melais!
*
Šuneliai margi jau i tolo pažinę
Jadvygą, ją bėgo sutikti;
Bet lojo ir grįžo, namus atsiminę;