Ir Nemunas eina nuliūdęs, tamsus!
Ne jam pančių partraukti storį!
Tik kartais, atminęs didvyrių laikus,
Pečiais šalį žadinti nori!
Po Lietuvą miega. Jos sūnūs jauni
Ne savo jau rūbą dėvėja64;
Kalba nesuprantama, būdai kiti;
Kitaip žiemą gieda audėja65.
Ilgai taip Vilaitis dūmojo giliai;
Pro jį bėgo Vysla auksinė;