Jau leidžiasi saulė; užges spinduliai!
Užges ir mislis paskutinė...
Bet argi užges? Ar gi Dievas ant vėjo66
Jam įkvėpė meilę tėvynės?
Ar veltu didvyrių kapai jam kalbėjo,
Ir žadino balsas pušynės?
Kad šiandien girdėjo iš mokslo aukštybės,
Kaip slavai iš miego pakilo,
Jam ašaros veržės iš skausmo didybės
Širdis tarsi skiltį jam skilo!