O žmonių išmirę —

Ašaromis tapę...

Į laukus subirę.

V.

Žagrę į ranka tas tik teima,

Kas numylėjęs žemę tą juodą,

Žino, kaip gilų arti arimą,

Kas šaltai rasai nepasiduoda,

Kas laukų žino kalbos posmus —

Ašaras ir skausmus.