Tas tik akėčias traukti tegali,
Jau išbandytas ant tų kalnelių,
Kas yr vargingą perspėjęs dalį
Šitų sermėgių mūsų žmonelių,
Kas, kaipo brolis, išties rankas
Į pirtis jų menkas.
Tam tiktai tinka dalgis iš dieno,
Ateityje kas tikis kirtimo,
Kas tylią naktį laukia iš vieno,
Užtekant aušrą, dvasios kvepimo,