Adomui Mickevičiui
Kentėtojau meilės, Karaliau poetų!
Tu milžino siela tėvynę mylėjai,
Aukodamas save liuosybės1 idėjai,
Dainuodamas Lietuvą užmiršusiam svietui2 .
Deja, pats po jungu3 gyvenimo kietu,
Palaiminti laisve tautos negalėjai,
Bet misijos tavo tebėr4 pasekėjai,
Jie dvasią įkūnys giesmių išauklėtų.
Garbė tau Lietuva, kad išdavei5 vyrą,