Neskirgi, motinite mana, kraitelių svietimon šalelėn išvežti!
Neprastovėjo mano kraiteliai tėvelio svirnely. Pasistovėjo mana kraiteliai tėvelio gražios svirnelos. Nežinaugi ošiai, jaunolyte, kokiam svirnely mano kraiteliai stovės?
Paskiaus Domicėlė žegnojos su visais, tėvams babakš puolė po kojų ir sakė:
— Tėveli mano, parodyk mielasai mangi kielelį, katru kieleliu ošiai važiuosiu, ar ant didžio vargelio? Sudieu, mana Tėveli ir miela motinyte. Sudieu sesele mana jaunolėle, palieku tau žalias rūtelias ir vainikėlį, mokėk seselė gražiai niešioti par mielu motinytei.
Išvažiuodama pasveikino savo darželį šiais žodžiais:
— Rūtelės mano mielosios, darželi mana gražusis, negi skinsiu ošiai jūsų, negi belunkisiu daugiau. Sudieu visom seselėm ir žaliom rūtelėm.”
Draugės palydėjo jaunąją į kiemą ir šiaip dainiavo:
— Sesutėle sesuo jaunoji, pražudei vainikėlį. Vainikėlis jaunų dienelių llengva tavo galvelė. *Nuometėlis vargių dienelių siūruosi kaip nindrelę233.
Oj, dukrele ko padumojai, vainikėlį prauliuojai * Atsiskyrei nuog motinėlės, ir nuog visų sesulių * Kelkit, kelkit dieverėliai, mano aukštus kraitelius.
Lija letelis, pučia vėjelis, mana aukštus kraitelius. * Kelkit kelkit dieverėliai, mana aukštus kraitelius * Šešurėli senas tėveli, priimk ma kraitelius.