Neklausyk šnekėsiu, tiktai mane čėdyk262 * visų visų turtą, taip dailiai surėdyk263 * Kad nė skatikas nežūtų * visi dailiai man kliūtų * Ar girdi, ar girdi?
Kad tu prapultum! Dvokele nelaba * Kuri vedi mani, tiesiau į grabą * šitai virp rankos ir kojos * vaikščioti niekaip neklojos * Par tavi, par tavi.
Spūdink šalin greitai, nelįsk man į akis * Kad tavi taip gėriau, ką man Dievas sakya. *Į bažnyčią nevaikščiojau * Vien tave tiktai dabojau * Karčemoj, karčemoj.
Norint visi varpai, šaukė tave vieną * Nors kunigai baros, kožną šventą dieną * Tu vienok to negirdėjai * Kada po stalu gulėjai * Pri žydą, pri žydą.
Stirink šalin vargše, aš tavęs nebgersiu *Norint keles dienas, ant svieto betversiu * Nebnoriu tavyje mirkti * O paskiaus pagirioms sirgti * Kas rytą, kas rytą.
Kas par bėda buvo, kad tu ir dejavai * Kaip tikt manęs gėriai, tojaus atsigavai * todėl, tėvai, gerk kaip gėręs * Tversi kaip lig šiolei tvėręs * Iš tiesų, iš tiesų.
Stirink tu nu manęs, spėriai nedoroj * Kuri pragarą man, tikrai gatavoj * Nors būtumi lembi kava * Nebragausiu skomo264 tavo * Niekados, niekados.
Argi, žmogau, manęs nepasigailėsi * Kad senuosius draugus, geriančius regėsi? * Rodos, jog baigdamas dienas * Nenumirsi patsai vienas * Be manęs, be manęs.
Je je taip gausi tu, gumbą ne ragelį * Be veliju pirktis kokį pyragėlį * Nekaip bjauriotis su tavi * Be galo žeminti savi. * Taip ir bus, taip ir bus.
Paskiaus aš padainiavau cirulį.