Ne prilips pri lizdo, baisios katės * vaikas tarsis tavęs, neprimatęs * Aš uždrausiu lizdą užkabinti * Tavo kūdikėlius pakušinti.
Bet kaip tu mažylius išpenėsi * Jej mylimos pačios, neturėsi? * Blezdingėlė tarė, mana pati grįš * Kaip balandės mėnuo, tikrai pariš.
Ir teisybė kaip mėnuo paryžo * Patelė jos sveika, čia sugrįžo. * Ką aš paregėjęs, didžiai džiaugiaus * Ir sakiau nebkišiuos, jau aš daugiaus.
Lyskite pastogėn kaip į urvą * Suneškite lizdą, iš purvo * Ne strielčius akilas, judams nenušaus * Ne gyvas vanagas, čion prigaus.
Blezdingas sušuka kitcikt, kitcikt * ką žmogus sakė, itcikt, itcikt. * Beregint sulindo į pastogę * Atrado sau vietą gan patogią.
O par vasarėlės, šiltus laikus * Išperėjo lizde gražius vaikus. * Rudenį kad teko jau išlėkti * Kuo tikt nereikėjo man rėkti.
Visos girdi eilėj susistoję * Ir už palaikymą gražiai dėkavojo. Amen.
Man šnekesį pabaigus ėjom gulti. Jau buvo trečia nedėlia nu mano į Palangą atvažiavimo; todėl ryto metą pradėjau kraustyti savo daiktus, meldžiau idant tėvai vedu aplankytų. Ant galo pasvadinau moterį su sūnum ir išvažiavau. Tai atsitiko 1866 metais.
Przypisy:
1. pasaulė — pasaulis. [przypis edytorski]