Mums besivoliuojant pradėjo briekšti: Stropienės samdyta mergelė Kotrė, patiesė stalą, atnešė didį bliūdą bulvių ir pieno puodą. Svečiai nuošaly neprašydinos susėdo pavalgę, pasakė Stropams: „Su Dievu” ir išėjo namon.
Ir aš ant to baigiu šį vakarą pasakojimą mano. Tai taręs kėliaus ir visi klausantys. Susėdo pri Viskontą buvusieji, ligi dalis ėjo namon.
Antras vakaras
Vėl namiškiams antrą vakarą sugiedos Juzupas šiaip prabyla.
— Apsiuvęs Stropus, gavau pustretį rubliaus: bet galėjęs ir daugiaus rasti darbą Kulupėnuose, bet geisdamas žinoti, kaip gyven žmonės kalni54; sudėjau į skrynelę savo daiktus ir kumbrinau55.
Parėjęs Nasrienų sodą ir upelį Salantą pamačiau po kairę ranką gražų gyvenimą ir tyc įėjau į žardyną56. Tujaus apšoka mane keturi šunys: vienas vampt vampt lojo, kitas cip, cip cypė, trečias vau vau kaukė, ketvirtas juokės ir dantis rodė, o visi norėjo paragauti, ar skanios mana kenklės57. Privarė mane pri žiogrio58, negalėjau nė žingsnį žengti. Paregėjęs tai vaikiukas apgyrė mane.
Tiesiau ėjau į namą, nes ten žmones regėjau: sutikęs vieną pusę juodai dažytu sermėgu59 apsivilkusi, tariau: Pasakyk, tėvai, benesi tamsta gaspadorius tų namų?”. Atsakė: „Antštikai60, esmi gaspadorius, vadinuos Kazimieras Žvinklis. Aš tariau: „Esmi iš Palangos Kriaučius Juzupas Viskontas, sugebu siūti: čiujkas61, jupeles, kemzuoles62, sermėgas, šalbierkas63, šniūrelkas64, striukes iš ilginių, kailinių ir vis, ką liepsi, pagaliaus skilandžius, dešras ir vėdarus.
Kazimieras juokdamas atsakė: „Tadgi esi viedarų kraučius?”. „Taip taip, tėveli, vėdarų kraučius, ar turėsi ką darbą?
Kazimieras: „Na gerai eik į trobą, gausi darbą”. Vos į trobą įėjęs, radau namo gaspadinę, pasisakiau kas esąs, pasveikinau, padėjaus skrynelę ir brakš brakš kraulojau65 daiktus savo.
*