Ir, manęs nesupratęs, man širdį sumynė,
Rengiausi prakeikt viską... Nuo to mane gynė
Pnminims tavo: „Da tu draugijai skolingas!”
Aš keliausi ir dirbau. Kad dėl neteisybės
Pakliuvau į žabangas, netekau liuosybės18,
Kada mane teriojo priešai užsigulę...
Per tave man nušvito kalėjimo tamsybės,
Kaip angels sargas mane raminai... Bičiule!
Palaiminta būk!