Jogailė tolinasi ir išnyksta rūmuose
PIRMAS MAGNATAS
Na, mūsų išmintingasis kone numarino mane. Kone plyšau besičiaupydamas. Ir užsimanyta gi jo šventųjų nuo šunų! Gerai da, jog ne nuo blusų. O kad jį!
ARKIVYSKUPAS
grasnai
Cit, nepliaunyki! Jo lūpomis kalbėjo gilus tikėjimas! Tai kūdikiškas, nekaltas tikėjimas, kuris kalnus varto! Cit!
arkivyskupas pakėlęs pirštą aukštyn grasina visiems lenkų magnatams
II AKTAS
Kriokavoje; Karaliaus rūmuose