Baidarai¹

Uždrožiau ir paleidau galvatrūkčiais² žirgą;

Girios, pakalnės, uolos nyksta man po kojų,

Lyg upės vilnys — plaukia greta, sprūstyj mirga;

Noriu apsisvaiginti verpetais pavojų.

O kad putotas žirgas neklauso vytinio³,

Kad po prietamsos šydu išblėso regyklos⁴,

Mano akyse, lyg ant stiklo krištolinio,

Šmėkši girių, pakalnių ir uolų baidyklos.

Žemė mieg, man nėr miego. Šoku į Euksiną⁵;

Išsipūtus atkriokia pas krantą⁶ juodbangė,

Lenkiu, žastus ištiesęs, prieš ją savo kaktą,

Vilnis ant galvos trūksta, žioklė ⁷ aprakina;

Ten mintis, kaip apsvaigus valtis, nusidangė,

Laukiu į užmiršimo grimsiant kataraktą⁸.

Przypisy:

1. Baidarai — graži pakalnė, kuriąja važiuojama linkon pietinio Krymo kranto. [przypis redakcyjny]

2. galvatrūkčiais — labai greitai, smarkiai. [przypis edytorski]

3. vytinio — iš vytelių pintas lankstus botkotis. [przypis edytorski]

4. regyklos — vaizdai. [przypis edytorski]

5. Euksinas — iš graik. Πόυτος εΰξειυος, dabar vadinama Juodosios marės. [przypis tłumacza]

6. pas krantą — dabar: į krantą. [przypis edytorski]

7. žioklė — čia: chaosas. [przypis edytorski]

8. Katarakta, graik. καταράκιης — vandenkritis, vandens sukurys. [przypis tłumacza]