Marių tyla

Ant Tarkankuto aukštumos

Paviljono ¹ kasnykas² vos krustels nuo vėjo,

Lėtai vandens skaisčioji kvėpuoja krūtinė:

Lyg svajojanti laimę jauna žieduotinė³,

Pabunda atsidusti, vėl akis sudėjo.

Burės tarsi paparčiai, kad kovą laimėjo.

Snaudžia ant nuogų karčių⁴; laivo apatinė

Palengvėl supas, lyg kad prikalta grandine;

Nurimo marininkai⁵, minia suklegėjo.

O mare! Tarp linksmųjų tavo sutvėrimų

Polipas⁶ dugne miega, kada dangus graudžia,

O kad marė nurimsta, jis ilgžasčius skleidžia.

Mintie! Tavo gilybėj hidra⁷ atminimų

Miega, kuomet nelaimių audros žmogų skaudžia,

O kad širdis nurimus, nagus jon⁸ suleidžia...

Przypisy:

1. paviljonas — statinys, čia: pastato reprezentatyvioji dalis. [przypis edytorski]

2. kasnykas — kasininkas, kaspinas. [przypis edytorski]

3. žieduotinė — sužadėtine. [przypis edytorski]

4. karčių — vėzdas, lazda. [przypis edytorski]

5. marininkai — jūreviai. [przypis edytorski]

6. polipas — yra tai namų gyvūnas panašus į augalą. Jų daugybės gyvena krūvon susimetę ir suaugę vieni su kitais. Polipai turi kietą apvalkalą, panašų į kalkakmenius, iš kurių pasidaro koralai. [przypis tłumacza]

7. hidra — tai labai nuodinga marių gyvatė, turinti plokščią plaukimui uodegą. Hidros veisiasi Indijos vandenyne ir jo pakraščiuose. [przypis tłumacza]

8. jon — į jį. [przypis edytorski]