Adomui Mickevičiui

Kentėtojau meilės, Karaliau poetų!

Tu milžino siela tėvynę mylėjai,

Aukodamas save liuosybės¹ idėjai,

Dainuodamas Lietuvą užmiršusiam svietui² .

Deja, pats po jungu³ gyvenimo kietu,

Palaiminti laisve tautos negalėjai,

Bet misijos tavo tebėr⁴ pasekėjai,

Jie dvasią įkūnys giesmių išauklėtų.

Garbė tau Lietuva, kad išdavei⁵ vyrą,

Kuris ant milijonų širdžių⁶ viešpatauja;

Kieno gi begirdim aukštybėse lyrą?

Tai žvaigždės pasėtos mūs⁷ Genijaus sauja⁸.

Ant įgimto skliauto per spinduli tyrą

Atskleidžia senovę, ainiams⁹ pranašauja.

Przypisy:

1. liuosybė — laisvė. [przypis edytorski]

2. svietui — pasauliui. [przypis edytorski]

3. jungas — našta. [przypis edytorski]

4. tebėr — trump. : tebėra. [przypis edytorski]

5. išdavei — pagimdei. [przypis edytorski]

6. ant milijonų širdžių — šnd.: milijonui širdžių. [przypis edytorski]

7. mūs — čia: mūsų. [przypis edytorski]

8. sauja — delnai ir pirštai sudėti taip, kad galima būtų ką paimti, pasemti. [przypis edytorski]

9. ainiams — palikuonims. [przypis edytorski]