SCENA II

Kunonas, Konradas ir Albanas

KUNONAS

Nereikalingas, kaip man rodos, trasas

Dabar Kęstutį iš kelnorės gelbėt.

Kam mums toks senis?

Visgi pasiliko

Skambėjims ir ardo, kuris, sunaudotas

Gerai mūs rankoj, gal pavirst į ginklą.

Skambėjims tokis silpnyn visad eina,

Besilpstant žmogui

Kam tuščias skambėjims?

Ateitis rodys.

Vienok bus nelengva

Išsiurbti senį, kuris ir pirmiau juk

Įrankiu tapti nesidavė niekad.

O jeigu syki šito užsimanėt,

Tai pabandykim...

Bilgenas grįžta, vesdamas Kęstutį, kuris duodasi vest be nuovokos ir nežiūrėdamas nė ant vieno iš esančiųjų