SCENA III
Kunonas, Konradas, Albanas, Bilgenas Kęstutis
BILGENAS
Kęstučiui
Eik drąsiau, seneli,
Čia nieko pikto — tai svečių sulaukei,
Kurie nor tave pamatyt — linksmiau bus.
KONRADAS
šaly
Baisus paveikslas nelaimių, senatvės!
KUNONAS
žiūrėdamas į Keisttuį
Tai tikri griaučiai, kuriuos perdėm tuščia...
gynama tik žmogaus, kuri tuojau, rodos,
Pavirs į dulkes, vos ją palytėjus...
BILGENAS
Kęstučiui, traukdamas jį prie kryžiokų
Artyn seneli!
KUNONAS
Kęstučiui
Mes su kunigaikščiu
Pakalbėt norim. Argi nepažįsti
Mūs, kunigaikšti, Kęstuti?
Kęstutis neparodo nė kokio gyvasties ženklo
BILGENAS
Kęstučiui
Na, seni,
Atsakyk!
atsikreipdamas ant kryžiokų.
Matot — tyli, tartum kelmas.
KUNONAS
Kęstučiui
Velydami93 tau gero, čion atėjom.
ALBANAS
Kaliniams žinot, užveizdos esybė
Uždaro burną.
KUNONAS
Bilgenui
Bilgene, išeiki —
Ant pilies kiemo gali mūs palaukti.
Duok raktus, patys duris užrakinsim.
BILGENAS
paduodamas raktus, kuriuos priima Konradas
Tekit, išpildau visus jūsų norus.
išeina pro grotas paskui per prieangį tiesiai