SCENA XIII

Kęstutis, Biruta, Vytautas, Aldona, Kunonas, Konradas, Albanas

ALDONA

pamačiusi Konradą

Jisai!

Ką?

Nieko.

Taip išblankęs veidas.

Konradui tyliai

Dabar laikykis!

rodydamas kryžiokams namiškius

Tai mano šeimyna,

Ricieriai teisus.

Kryžiokai pasveikina

nuošaly

Tartum, šmėkla kokia!

Taip atsimainęs.

rodydamas Vytautą

Vieną turiu sūnų,

Kuris man liko. Dievai maloningi

Į namus mano leido štai rodo Aldoną dukrelę —

Ji man geresnė už dukterį tikrą,

Tik nelaiminga.

Pati išdaviko.

Tėve!

Liežuvį, Vytaut, turi skaudų —

Neprivalai tu žeist seserį savo.

kreipiasi ant Aldonos

Mano vaikeli, tu nusiraminki.

pro didžiąsias duris įeina Butrimas, Jogaila. Marė, Vaidyla ir keletas ricierių