Ajudagas
Mėgstu ant Ajudago rymodams matyti,
Kaip putojančios bangos verpetais205 puškuoja,
Bei sidabro vainikais juosia marių srytį,
Ir tarsi vaivorykštės aplinkui ratuoja,
Atsimuša į seklių206, sekliaus išblaškyti,
Lyg didžiažuvių būriai krantus atakuoja,
Paveldėtų sausumą, tečiaus207 nuvaryti,
Vėl kiaukerus208, koralus ir perlus tebšluoja.
Jaunasis dainiau! Lygiai ir tavo širdyje
Kensmas209 dažnai sujudin vėsulas grumzdingas,
Bet sveikamjam pakėlus bard’ną210211 įkvėpimo,
Anas be blėdies212 žūva gelmėj užmiršimo,
Ir už save palieka giesmes nemirtingas,
Tavo garbei vainiką nupint ateityje.
Vanagas213
Ant Kikineiso viršūnės
Bėdinas214 vanagėlis! Jį audra pastvėrė
Ir į svetimą šalį toli nugabeno;
Su vėtromis kovodams, čionai atplazdeno,
Tarp žmonių ant šio stiebo sparnelius pasvėrė.
Nurimk! Čia piktoms rankoms tavęs neapspęsti!
Tikras tarsi ant miško šakos betupėtų.
Jisai svečias, Giovanna — kas svečią nudėtų,
Jeigu mariomis plaukia, tebijos215 paskęsti.
Atmink mano, atminki savo prityrimą216;
Tu gyvenimo marėj217 — jau mačius baidyklių218,
Ir mane audra trėmė į klastus vilyklių219.
Kam tie meilūs žodeliai vilbina220 likimą?
Būdama pavojinga221, dar ieškai mąsyklių222...
Simeiso divas223
Tenai, kur Krymo Simeis224 akyvas225,
Iškėlęs galvą, žiūri į Euksiną;
Tenai, kur marios, lyg sidabras gyvas,
Tolydžio kruta, vilnimis masina226;
Tenai didžiulė tvyla227 uola — Divas.
Jį bangos graužia, vėsulai228 skandina,
Tačiau bestovi tvirtas- amžinyvas229,
Lyg Kaf-kalnynas, kurį Dievai gina.
Sonetai, jūs tai esat tas paminklas!
Tiktai tvirtesnis neg230 anas uolinis,
Ir amžinesnis neg pati Juodmarė.
Grožybė 231 jūsų — tai tikriausias ginklas,
Kurio joks kardas nepasieks laikinis232,
Nes mūzos dailę jumyse uždarė.
M. G.
Przypisy:
1. prilankiųjų — palankių, gerai vertinančių. [przypis edytorski]
2. išvirš — iš anksto. [przypis edytorski]
3. visuotinajai — dabar: vistuonei. [przypis edytorski]
4. simpatijai — palankumui. [przypis edytorski]
5. pasiganėdinimo — pasitenkinimo. [przypis edytorski]
6. sykiu — kartu. [przypis edytorski]
7. pagalios — pagaliau. [przypis edytorski]
8. žymes — bruožas, požymis, pėdsakas. [przypis edytorski]
9. prieblindžio marška — metaf.: vakaro prietemos paklodė. [przypis edytorski]
10. bastuoklis — klajoklis. [przypis edytorski]
11. išsiilgimą — ilgesį. [przypis edytorski]
12. įtempė girdą — atidžiai klausė; girda - klausa. [przypis edytorski]
13. išsiilgusio — kupino ilgesio. [przypis edytorski]
14. omenyje — čia: atmintyje. [przypis edytorski]
15. tečiaus — tačiau. [przypis edytorski]
16. gaivalas — gyvis, padaras. [przypis edytorski]
17. užganėdinęs — patenkinęs. [przypis edytorski]
18. akyvumą — įdomumą. [przypis edytorski]
19. ant visados — visam laikui. [przypis edytorski]
20. L. D. K. — Lietuvos didysis kunigaikštis. [przypis edytorski]
21. pergalėjęs — dabar: nugalėjęs. [przypis edytorski]
22. apykaimija — tam tikra apylinkė, parapija. [przypis edytorski]
23. skriodė — vandens išneštas griovys ar duobė. [przypis edytorski]
24. susiramina — dabar: nusiramina. [przypis edytorski]
25. akyžvilgį — dėmesį; nukreipkime žvilgsnį. [przypis edytorski]
26. medega — čia: turinys. [przypis edytorski]
27. tankiausiai — daugiausiai, dažniausiai. [przypis edytorski]
28. pavirto bemaž į nuobodžiuko pasaką — dabar: pavirto nuobodžiuko pasaka. [przypis edytorski]
29. sonetuosna — dabar: sonetuose. [przypis edytorski]
30. įpatiškasis — ypatingas. [przypis edytorski]
31. išsiilgimas — ilgesys. [przypis edytorski]
32. lygsvarę — pusiausvyrą. [przypis edytorski]
33. vis ėjo stipryn ir tobulyn — darėsi stipresnis ir tobulesnis. [przypis edytorski]
34. galūnėse — čia: pabaigose. [przypis edytorski]
35. daidalio — dailininko, dailiadarbio. [przypis edytorski]
36. daug sveria — čia: daug reiškia. [przypis edytorski]
37. apsireiškia — pasireiškia. [przypis edytorski]
38. išsiplėtojęs — čia: išsiskleidęs. [przypis edytorski]
39. įsitikėjimą — pasitikėjimą. [przypis edytorski]
40. užmetimus — priekaištus. [przypis edytorski]
41. įtekmė — įtaka. [przypis edytorski]
42. sariojančią — niokojančią. [przypis edytorski]
43. obalsis — čia: nusigręžimas. [przypis edytorski]
44. rolę — vaidmenį. [przypis edytorski]
45. liuosybė — laisvė. [przypis edytorski]
46. svietui — pasauliui. [przypis edytorski]
47. jungas — našta. [przypis edytorski]
48. tebėr — trump. : tebėra. [przypis edytorski]
49. išdavei — pagimdei. [przypis edytorski]
50. ant milijonų širdžių — šnd.: milijonui širdžių. [przypis edytorski]
51. mūs — čia: mūsų. [przypis edytorski]
52. sauja — delnai ir pirštai sudėti taip, kad galima būtų ką paimti, pasemti. [przypis edytorski]
53. ainiams — palikuonims. [przypis edytorski]
54. tyrai — vok. Steppen, slav. stepy, cmenu. Herodotas V metašimtyje Kristui negimus ir kiti vėlyvesni graikų ir rymėnų rašytojai mini Pietų Rusijoje ūpę Ƭύρας (variantai Ƭύρης, Ƭύρις) ir ant jos kranto miestą to pat vardo. Ammiano raštuose apie 590 metus po Kristaus užgimimo šita upė pirmą kartą vadinta Danastris, dabar Dniestras. Anot Nesselmano toji pat upė buvusi lietuvių vadinama Tyrulė. (Mitteilungen d. Lit. lit. Gesell. I, 322), Aplinkiniai gyventojai anot Herodoto liudijimo vadinęsis Ƭυραϊται. Strabono (gimė apie 66 m. prieš Kristų, mirė apie 24 m. po Kristaus) ir Ptolemėjaus (gyveno vidur-antro metašimčio Kristui užgimus) laikais Trakų tautelė gyvenusioji rytų linkui nuo upės Tyro buvo vadinama Ƭυραγέται, Ƭυραγγέται. Iš to, rodos, aišku, kad jau tuomet aname krašte būta žodžio tyras, regimai, reiškiančio tą pat, ką šiandien stepai, todėlei vertime vartojame žodį tyrai. Gyvoji lietuvių kalba šitą mūsų išvedimą patvirtina. Tyrelis — Šiaulių apskr. (Kauno gub.) reiškia pelkes, plačias ilgas lygmes, žemas vietas, apaugusias samanomis ir kerpėmis, tankiai uogomis, kaip mėlynės, vaivorės, bruknės, spangės, avietės, tik reta kur medeliais. Vietomis pasitaiko ežerėliai tai ypatinga, kad juose lyg kas kaukia, ūžia, tarpais niekad neužšąla. Manoma, juos turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais. Tyreliuose daugybė veisiasi gervių, laukinių žąsų, ančių, ir įvairių kitų paukščių. Ką Šiaulių apskričio Gruzdžių, Šakyno, Kruopių Joniškės, Žagarės parapijose žmonės vadina tyreliu, tai apie Gaidę Ežerėlių apskrityje (Kauno gub.) vadinama trakai, trakeliai, kurie tečiaus biškį už anuos aukštesni ir kai kur ariami. Be to plg. Tyruliai, dvaras Kražių valsč., tyrlaukiai, tyrimė ir k. ž. [przypis tłumacza]
55. luotas — iš medžio išskobtas laivelis, valtis. [przypis edytorski]
56. Irstaus — trump.: irstausi. [przypis edytorski]
57. koralas — yra tai kalkinės medžiagos krovinys, padarytas, taip vadinamų, gyvakrūmių gyvulėlių. Prie tų gyvakrūmių priguli ir polipai. Labai dažnai iš tokių krovinių pasidaro mariose salos. [przypis tłumacza]
58. bužanas — Ukrainoje ir Paberėžyje bužanais vadinami dideli žalvos krūmai; jie, vasarą pražydę, maloniu įvairumu puošia lygumas. [przypis tłumacza]
59. kurhanas — kapavietės rūšis, pilkapis. [przypis edytorski]
60. dangun — dabar: į dangų. [przypis edytorski]
61. žvėrinė — Senovės lietuviai aušrinę vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine, t. y., žvėrinė žvaigždė, nes jai tekant, pradedą vilkai medžioti. Tokios žvaigždės žvėrinės buvo pas lietuvius kelios: didžioji žvėrinė — Jupiteris arba Saturnas, mažoji žvėrinė — Marsas. (sk. Э. Вольтерь. Литовский Катехизись Н. Даукши.С.-Петербургь. 1886. „Западно-русское свидетельство о литовских богах” p. 177. ) [przypis tłumacza]
62. sakalinės — sakalo. [przypis edytorski]
63. Pratįso mano klausas — man beklausant. [przypis edytorski]
64. ar nepasikakys — ar nepasigirs. [przypis edytorski]
65. paviljonas — statinys, čia: pastato reprezentatyvioji dalis. [przypis edytorski]
66. kasnykas — kasininkas, kaspinas. [przypis edytorski]
67. žieduotinė — sužadėtine. [przypis edytorski]
68. karčių — vėzdas, lazda. [przypis edytorski]
69. marininkai — jūreviai. [przypis edytorski]
70. polipas — yra tai namų gyvūnas panašus į augalą. Jų daugybės gyvena krūvon susimetę ir suaugę vieni su kitais. Polipai turi kietą apvalkalą, panašų į kalkakmenius, iš kurių pasidaro koralai. [przypis tłumacza]
71. hidra — tai labai nuodinga marių gyvatė, turinti plokščią plaukimui uodegą. Hidros veisiasi Indijos vandenyne ir jo pakraščiuose. [przypis tłumacza]
72. jon — į jį. [przypis edytorski]
73. mareivystė — jūreivystė. [przypis edytorski]
74. baidyklė — šmėkla. [przypis edytorski]
75. laivininks — jūreivis. [przypis edytorski]
76. sėdyklė — sėdynė. [przypis edytorski]
77. dausos — padangė. [przypis edytorski]
78. vaidentuvė — vaizduotė. [przypis edytorski]
79. ant krūties laivinės — ant laivo krūtinės. [przypis edytorski]
80. pajėga krūtinės — krūtinės jėga, energija. [przypis edytorski]
81. mareiviams — jūreiviams. [przypis edytorski]
82. įbingęs — įsigalėjęs. [przypis edytorski]
83. juojaus — jo. [przypis edytorski]
84. melsties — dabar: melstis. [przypis edytorski]
85. ketvirtžemis — ketvirtadalis žemės (rutulio). [przypis edytorski]
86. mitrus — čia: mūrus. [przypis edytorski]
87. Dlv’al — sulyg senobinės persų mitologijos piktosios dvasios, kitados viešpatavusios ant žemės, paskui angelų ištremtos, dabar gyvenančios ant pasaulio parubės už kalno Kaf. [przypis redakcyjny]
88. karavanas — arab. kervan — Rytų krašte keliauninkų draugija, susidedanti iš pirklių, maldininkų ir kitų keliautojų. [przypis tłumacza]
89. Viršukalniai liepsnoja... — Saulei nusileidus, dar kai kurį laiką Čatirdago viršūnės išrodo tarsi ugnyje, nuo atsimušančių į jas saulės spindulių. [przypis tłumacza]
90. Allahas — arabų ž. — Taip mahometonai vadina Dievą. [przypis tłumacza]
91. chilatas — vadinama pagarbos skraistė, sultono teikiamoji aukštiems viešpatijos valdininkams [przypis redakcyjny]
92. gamtjūra — gamtos jūra. [przypis edytorski]
93. apvadas — aplink ko einantis kelias. [przypis edytorski]
94. Mirza — persų ž. — jeigu stovi prieš vardą, tai reiškia ponas, o jeigu po vardo, tai — kunigaikštis. [przypis tłumacza]
95. kelių padausinių — kur nesimato kelių. [przypis edytorski]
96. Turban — turkų ž. — taip rytiečiai vadina vyrų galvos apdangalą, susuktą iš ilgos skaros. [przypis tłumacza]
97. Čalirdagas — aukščiausias Krymo retežyje kalnas pietų krašte, iš tolo beveik 200 varstų iš visų pusių matomas paveiksle didintėlio mėlsvos varsos debesio. [przypis redakcyjny]
98. Bachičisarajus. — Dauboje, kalnų vainiku apsiaubtoje, yra miestas Bachčisarajus, kitkart Girajų, Krymo Chanų, sostinė. [przypis redakcyjny]
99. baša — paša, Turkijos ir Egipto pareigūno titulas senovėje. [przypis edytorski]
100. skėreliai — laumžirgai. [przypis edytorski]
101. vijoklės — vijokliai. [przypis edytorski]
102. €han’as — totor. ž. Taip vadinama totorių viešpačius. [przypis tłumacza]
103. Baltazaro raidas — „Tąją valandą pasirodė pirštai, lyg žmogaus rankos, rašančios prieš žibintuvą ant sienos karaliaus svetainėje, o karalius (Baltazaras) žiūrėjo į rašančios rankos sąnarius. (Danieliaus Pranašystė. V. 5, 25–28). [przypis redakcyjny]
104. džamija — Mesdžid arba džami — yra tai paprasti mečetai, mahometonų bažnyčios. Jų kampuose iš lauko esti laibučiai, dangun išbėgą kuoreliai, vadinami minaretais bei menarais. Šituos pusiau liemenį perjuosia galerija vardu šurfe, iš kurios muezzinai, t. y. garsintojai, kviečia žmones melstis. Tas iš galerijos giedamasis šauksmas vadinasi izan. Penkis kartus per dieną paskirtomis valandomis girdėti izanas nuo visų minaretų, o grynas-skardus muezzinų balsas maloniai skamba muzulmonų miestų padangėje, ypač jog ten, nebvažinėjant ratais, rami viešpatauja tyluma. (I. Senkowski. Collectanea T, II p. 66). [przypis redakcyjny]
105. dievuotojas — dievotas, pamaldus žmogus. [przypis edytorski]
106. šviesylas — šviesulys. [przypis edytorski]
107. į gūžynę — pas mylimąją. [przypis edytorski]
108. didžgulbė — didžioji gulbė. [przypis edytorski]
109. vylų — viliojantį. [przypis edytorski]
110. kiparisas — amžinai žaliuojantis šiltųjų kraštų medis. [przypis edytorski]
111. ūksmės — pavėsis. [przypis edytorski]
112. Divan — pers., daivan arab. — Rytuose reiškia vastybės tarybą, taipgi eilių rinkinį. Pas mus reiškia kilimą arba kaurą. [przypis tłumacza]
113. Eblisas — arba Iblis taipgi Garazel reiškia Liuciferį pas mahometonus. [przypis redakcyjny]
114. pamarškė — palapinė. [przypis edytorski]
115. Farisas — karžygys, pas arabus-beduinus. [przypis redakcyjny]
116. mėlis — mėlynumas. [przypis edytorski]
117. Potockaitės karstas. — Netoli Chanų rūmų tebėr kapinės, rytų skonyje statytos, su apskritu kaupu. Krymo liaudyje užsiliko pasaka, būk šį paminklą pastatęs Kirym-Girajus savo meilužei, belaisvei lenkei iš Potockių namo. Autorius moksliškai iš gražiai parašytos „Kelionės po Krymą”, Muravjev-Apostolas sako, kad toji pasaka esanti be pamato, ir kad tame rakšte esanti palaidota tūla gruzinaitė. Nežinome kuo jis remia savo nuomonę; nes užmėtinėjimas, būk totoriai vidur aštuonioliktojo amžiaus nebegalėję taip lengvai Potockių merginų grobti ir gabentis, neturi pagrindo. Žinomi pastarieji kazokų maištai Ukrainoje, kur nemaž buvo suimta žmonių ir parduota kaimynams totoriams. Lenkijoje daugel yra aukštesnės kilmės šeimynų Potockiais vardu, ir paminėtoji imtinė ne būtinai turėjo prigulėti prie garsiųjų Huraaniaus tėvūnų, kurie mažiau kentėjo nuo totorių ir kazokų. Iš liaudies pasakos apie Bachčisarajaus grabvietę rusų dainius Aleksandras Puškinas ypatingu savo talentu parašė apysaką — „Bachčisarajaus Fontana”. [przypis redakcyjny]
118. linksmuos sodnuos — linksmuose soduose. [przypis edytorski]
119. Suvytai — nuvytai. [przypis edytorski]
120. radastėlė — džiaugsmas. [przypis edytorski]
121. plestekėlė — dabar: plaštakė, drugys. [przypis edytorski]
122. žiemė — mėlynai žydinti darželių gėlė. [przypis edytorski]
123. skliautimo — čia:dangaus. [przypis edytorski]
124. Kodrin — Kodėl. [przypis edytorski]
125. žvilgys — žvilgsnis. [przypis edytorski]
126. išsilgimo — ilgesio. [przypis edytorski]
127. Haremas — arabų ž. — Taip vadinami namai,kur gyvena turkų moterys. [przypis tłumacza]
128. Haremo kapai — Gražiame sodne tarp morvamedžių ir išbėgusių popelių stovi Chanų ir Sultonų, jųjų žmonų ir giminių karstai iš baltojo marmoro... Arti tos vietos dviejose trobose guli sumesti be tvarkos grabai; kitados jų būta gražiai papuoštų, šiandien kiokso nuogos lentos ir juodos skaros. [przypis redakcyjny]
129. skobnis — senovinis stalas. [przypis edytorski]
130. perlė — kitaip žemčiūgas — yra tai sukietėjęs šviesus sidabrinės spalvos tvaras panašus į apskritą grūdą, randamas tūlų kiaukerų viduryje. Būdamos labai gražios ir žėrios, perlės yra dideliai branginamos ir vartojamos kaipo papuošalas. [przypis tłumacza]
131. laikinės — laikinos. [przypis edytorski]
132. šaltas turbonas žvilga... — Muzulmonai stato ant vyrų ir moterų grabų akmeninius gaubtuvus, abejai lyčiai kitokio pavidalo. [przypis redakcyjny]
133. bančiukas — turkų kareivijos garbės ženklas. [przypis tłumacza]
134. giauras — reiškia netikėlį. Taip muzulmonai vadina krikščionis. [przypis redakcyjny]
135. Edenas — žydų žod. — reiškia rojų, linksmybių vietą. [przypis tłumacza]
136. netikis — netikėlis. [przypis edytorski]
137. žvilgys — žvilgis, žvilgsnis. [przypis edytorski]
138. Baidarai — graži pakalnė, kuriąja važiuojama linkon pietinio Krymo kranto. [przypis redakcyjny]
139. galvatrūkčiais — labai greitai, smarkiai. [przypis edytorski]
140. vytinio — iš vytelių pintas lankstus botkotis. [przypis edytorski]
141. regyklos — vaizdai. [przypis edytorski]
142. Euksinas — iš graik. Πόυτος εΰξειυος, dabar vadinama Juodosios marės. [przypis tłumacza]
143. pas krantą — dabar: į krantą. [przypis edytorski]
144. žioklė — čia: chaosas. [przypis edytorski]
145. Katarakta, graik. καταράκιης — vandenkritis, vandens sukurys. [przypis tłumacza]
146. Alušta — viena gražiausių Krymo vietų. Ten jau šiaurių vėjai niekad nesiekia ir keleivis dažnai lapkrityje ieško pavėsio po dideliais dar žaliais riešutų medžiais. [przypis redakcyjny]
147. namazas — musulmonų religinė apeiga. [przypis edytorski]
148. Kalifas (arabų ž.) — turkų sultono, kaipo mahometonų viršininko titulas. [przypis tłumacza]
149. rubinas ir granatas — brangūs akmenys raudonos spalvos. [przypis tłumacza]
150. Lyg Kalifų rožančiaus rubiną — granatą. — Muzulmonai meldžias ant rožančių, kuriuos žymesnieji vartoja susielintus iš brangiųjų akmenėlių. Mormedžiai ir granatai, gražiais raudonuodami vaisiais, puikiai dabina visą pietinę Krymo užuolanką. [przypis redakcyjny]
151. varsingoms — spalvingomis. [przypis edytorski]
152. ūžmas — ūžimo garsas, ūžesys. [przypis edytorski]
153. žaginė — rąstas neapkapotomis šakomis. [przypis edytorski]
154. pasaulių švietėja — čia: saulė. [przypis edytorski]
155. Trūksta — sudūžta, suskyla. [przypis edytorski]
156. škarlatas — purpuras. [przypis edytorski]
157. bastus — klajojantis. [przypis edytorski]
158. kvapsniai — aromatas. [przypis edytorski]
159. Širdin — čia: širdžiai. [przypis edytorski]
160. Padišachas — Turkijos sultono titulas. [przypis tłumacza]
161. Lyg Gabrielius. — Palieku Gabrieliaus vardą, kaipo visiems žinomą; betgi tikruoju dangaus sargu pagal Rytų mitologiją tėra Rameh — Arcturo žvaigždynas — viena iš dviejų didžiųjų žvaigždžių, vadinamų As Semekein. [przypis redakcyjny]
162. daboja — saugo. [przypis edytorski]
163. patrakę — pakvaišę. [przypis edytorski]
164. Janičarai, turk. jeni-tšeri, jaunieji kareiviai. [przypis tłumacza]
165. prarakę — pradūrę. [przypis edytorski]
166. adiniuoja — audžia. [przypis edytorski]
167. kentimų — skausmo, kančių. [przypis edytorski]
168. drogmanas arba dragomanas — tai yra tulkius arba vertikas prie pasiuntinybių Rytų šalyse. [przypis tłumacza]
169. tvėrimų — sutvėrimų. [przypis edytorski]
170. šalyp — šalia. [przypis edytorski]
171. dailios lytis — moterys. [przypis edytorski]
172. Salgiras — Krimo upė tekanti iš Čatirdago pažemės. [przypis tłumacza]
173. vilyklės — vilionės. [przypis edytorski]
174. rinktinį — išrinktąjį. [przypis edytorski]
175. Čufut-Kalė — miestelis ant aukštos uolos; namai pakraščiu stovintys pa- našūs į kregždžių lizdus; takas, kur einama ant kalno, yra pa- vojingas it kabąs ties pakriaušiu. Pačiame miestelyje namų sienos vienijasi beveik su uolos rentiniu; dirstelėjus pro langą, žvilgis dingsta neišmatuojamoje gelmėje. [przypis tłumacza]
176. Čia jojiks arklio kojoms skiria savo protą. — Krymo arklys sunkioje ir pavojingoje kelionėje rodosi turįs tam tikrą atsargos bei tikrumo instinktą: pirm žengdamas, laiko koją ore ir, ieškodamas akmens, bando, ar tikrai galima žengti ir stoti. [przypis tłumacza]
177. Bingus — gražus, smarkus. [przypis edytorski]
178. skrodė — vandens išneštas griovys ar duobė. [przypis edytorski]
179. vyzdys — akies vyzdys. [przypis edytorski]
180. Al-Kalras — vietos vardas. [przypis tłumacza]
181. versmakė — šulinys. [przypis edytorski]
182. in gylę — į gilumą. [przypis edytorski]
183. niškakėjęs — neišvertęs. [przypis edytorski]
184. tatai — to. [przypis edytorski]
185. plūko — teka. [przypis edytorski]
186. Paukštis-kalnas — žinomas iš Tūkstančio naktų. Yra tai garsus persų mitologijoje paukštis Limurgas, dažnai rytinių poetų aprašinėtas. „Didelis jisai — sako Firdusi Šah-Nameth’e — kaip kalnas, o drūtas kaip tvirtynė; dramblį nuneša savo naguose”, ir toliaus: „išvydęs karžygius (simurgas) pakilo kaip debesys nuo uolos, ant kurios gyvena ir traukė oru lyg vėsula, mėtydamas šešėlį ant raitelių kariaunos”, (Sk. Hammer: Geschichte der schönen Redekünste Persiens, Vien, 1818, p. 65). Nuo viršaus kalnų, iškilusių aukščiaus debesų srities, jeigu žvilgterėsime ant ūkų, plaukiojančių viršum marių, rodosi gulį ant vandens pavydale didelių baltų salų. Šitą įdomų fenomeną pastebėjau nuo Čatirdago. [przypis redakcyjny]
187. stiebines — esančias ant stiebo. [przypis edytorski]
188. kasnykas — kasninkas, kaspinas. [przypis edytorski]
189. skriautas — čia: kakta. [przypis edytorski]
190. įbingęs — įsigalėjęs. [przypis edytorski]
191. in pavojų — pavojuje. [przypis edytorski]
192. kaupokas — senovės karių kepurė. [przypis edytorski]
193. Balaklavos pilies griuvėsiai. — Ant Balaklavos kalnų stūkso griuvėsiai stiprovės, kurią buvo pastatę graikai, Mileto išeiviai. Paskui genujiečiai čia pastatė Čembalo tvirtapilę. [przypis redakcyjny]
194. į grioves — į duobes. [przypis edytorski]
195. kiaušės — lukštai, nuolupos. [przypis edytorski]
196. erbas — vok. die Erbe — tėvų palikimas; iš to netaisyklingai kilo lenkų „herb” ir rusų „gierb” — bajorų giminių ženklai. [przypis tłumacza]
197. rykio — valdovo, karaliaus. [przypis edytorski]
198. Čionai — čia. [przypis edytorski]
199. mongolas — tautos vardas, kuriuo čionai pavadinti totoriai, Krymo gyventojai. [przypis tłumacza]
200. mekkietis — išpažintojas mahometonų tikėjimo, kurio centru yra miestas Mekka Arabijoje. [przypis tłumacza]
201. namazas — musulmonų relgihinė apeiga. [przypis edytorski]
202. apie — čia: aplink. [przypis edytorski]
203. pilyj — trump.: pilyje. [przypis edytorski]
204. Vėluvos — vėliavos. [przypis edytorski]
205. verpetas — sukūrys. [przypis edytorski]
206. seklius — gubrys jūroje netoli kranto. [przypis edytorski]
207. tečiaus — tačiau. [przypis edytorski]
208. kiaukerus — kriaukles. [przypis edytorski]
209. Kensmas — geismas. [przypis edytorski]
210. Bardan’as — muzikališkaa rytiečių instrumentas. [przypis tłumacza]
211. bard’nas — viduramžių styginis instrumentas, liutnios atmaina. [przypis edytorski]
212. blėdis — žala. [przypis edytorski]
213. Vanagas — Tarp likusiųjų Mickevičiaus literatiškų palaikų p. Libravičius surado soneto „Jastrząb” variantą (sk. Pamiętnik Tow. flit. im. A. Mickiewicza, t. V p. 306), kuris tapo pirmą kartą atspaudintas pilnoje Paryžiaus laidoje Mickevičiaus veikalų (1860–1861). Kadangi šitas sonetas Mošinskio Albume užvardintas „Jastrząb — na wysokošci Kikii“, tai yra priskaitomas prie Krymo Sonetų ir greta su jaisiais spaudinamas. Sonetą „Jastrząb” galima laikyti neužbaigtu, nes turi tiktai 13 eilučių; ale jogiai mintis jame pilnai užbaigta, tai priderėtų jį priskirti veikiaus prie rūšies sonetų, vadinamųjų „sonnets acephale* ou tronques”. (Welti Geschichte des Sonettes in der deutschen Dichtung. Leipzig, 1884 p. 134). Sonete „Jastrząb” Mickevičius palygina savo nelaimingą, kaipo ištremtinio, likimą su likimu vanago, kurį audra, pastvėrus, metė į tolimą šalį; ten jis prieglaudos ieško ant laivinio pratieso. Plg. A. Puškino „Узник” (1822). „Giovannal”, apie kurią poetas mini šiame sonete, yra ne kas kita, kaip ponia Sobanskienė (sk. Wilhelm Bruchnalski. Dzieła A. Mickiewicza, wydanie Towarz. Literack. Lwów, 1900, „Wstęp” p. 12). [przypis redakcyjny]
214. Bėdinas — vargšas. [przypis edytorski]
215. tebijos — dabar: tebijo. [przypis edytorski]
216. prityrimą — patirtį. [przypis edytorski]
217. marėj — jūroje. [przypis edytorski]
218. baidyklių — šmėklų. [przypis edytorski]
219. vilyklių — vilionių. [przypis edytorski]
220. vilbina — traukia viliojant. [przypis edytorski]
221. Būdama pavojinga — čia: būdama pavojuje. [przypis edytorski]
222. dar ieškai mąsyklių — čia: kitiems spendi spąstus. [przypis edytorski]
223. Simefeo Div’as. — trimis varstais nuo Alupkos vakarų linkui yra smagi vietelė Simei’s. Tenai gražioje marių pakrantėje stovi maža uolaitė „Vienuolis”, kiek toliaus mariosė niūkso milžiniška uola vadinama „Div’as” (totor. ž, — milžinas). Šiedvi uoli bene bus kadai-kitkart atskilusi nuo gretimų Simei’so kalni) ir čionai nukritusi. Ant Div’o uolos veda ilgos kopėčios, akmenyje iškaltos. Prisilaikant šalę laiptų padirbtos geležinės tvorelė?, galima be pavojaus ir nuovargio pasiekti uolos viršų. Iš ten matyti vienapus plati marių panorama, kitapus graži kalnų eilia. Netoli kranto, prieškalnyje, riogso genujiečių, kurie viduramžyje šį kraštą valde, pilies griuvėsiai. [przypis tłumacza]
224. Simeis — Simeizas - miestelis Kryme. [przypis edytorski]
225. akyvas — status. [przypis edytorski]
226. masina — žavi, vylioja. [przypis edytorski]
227. tvyla — stukso. [przypis edytorski]
228. vėsulai — stiprūs vėjai. [przypis edytorski]
229. amžinyvas — amžinas. [przypis edytorski]
230. neg — trump.: negu. [przypis edytorski]
231. grožybė — grožis. [przypis edytorski]
232. laikinis — laikinas. [przypis edytorski]