PAVEIKSLAS I
Jancia sėdi prie fortepijono, skambios, tai vėl prieina prie lango, pažiūri, ir vėl sėdasi skambinti
JANCIA
sau
Man jau ir skambint nusibodot Tarytum girdėjos — važiavo. Kažin Munia darželyj ką veikia? keliasi, eina prie lango Cha, cha, cha! Ji laukia rūteles laistydama... Eina prie veidrodžio, apžiūrėti savo gražius baltus rūbus — vaikštinėja, rūžosi Uu! Kaip nuobodu laukti! Cit! Vėl darda. Bene jie važiuoja? Eioa prie lango Jau ant galo45!
Suploja rankomis, sėdasi prie fortepijono, skambina dainuodama
«Vilija plaukia Kauno gražiam slėnyj,
Kur tuliponai ir narcizai vieni.»
MUNIA
einą atsigręždama, paskui ją eina Žagaras ir Stagaras, Jancia nustoja dainavusi
Prašau, prašau! Rodydama Jancią Mano sesuo — Jonytė.
studentai rekomenduojasi
JANCIA
Nors netikėti, bet mieli svečiai!
BALYS
Su didžiausiu džiaugsmu skubiname pasipažinti su tamstomis.
KAZYS
Kaip malonu keleiviui atrasti tyruose oazę, o ant tos oazės puikiausios painios!
JANCIA
šypsodamasi
Kaip gražiai tamsta kalbi...
MUNIA
Tuojau matyt žmogus inteligentas...
KAZYS
Ačiū už komplimentą.
JANCIA
Ši kraštą teisingai galima prilyginti tyrams: liūdnas, tamsus...
BALYS
Kraštas turįs tiek gražių panelių — negali vadintis tamsus...
KAZYS
Tamstos apšviečiate jį kaip aušrinės žvaigždelės. Mes apie tamstų darbus girdėjome.
MUNIA
nuleisdama akis, nekaltai
Mūsų norai geri, gal ką ir padarytumėm, bet mes... Suristos... Suvaržytos... Jeigu ką ir darome, tai slapta, tylomis, kad nebūtų nesmagumų, barnių...
BALYS
pasigailėdamas
Tamstas persekioja kaimynai?
KAZYS
Tėveliai tamstas bara?
MUNIA
Ir tėveliai ir kaimynai persekioja mus, litvomanėmis46 vadina ir taip toliau... Sunku kentėti!
JANCIA
Sunku kentėti!
KAZYS
Kuo didesnis vargas, tuo didesnis nuopelnas.
BALYS
Jancei
Kokia garbė pridera tamstoms!
MUNIA
Pas mus nėra mokytų žmonių.
JANCIA
Vieni tamsuoliai, niekas mums nepadeda.
MUNIA
Arčiau pasipažinę prašysime tamstų pagalbos, čia dirva plati, daug reikia vargo ir triūso.
BALYS IR KAZYS
Visa širdžia, visomis jėgomis, ką galėdami tamstoms padėsime...
MILCIA
už lango dainuoja:
«Viena sesulė ryto šalelėj,
Antra pieta šalelėj,
O aš trečioji, jaunesnioji,
Lankoj šienelį grėbiau»...
KAZYS
pešteli Balį
Girdi?
BALYS
Graži, puiki dainelė, bet dar gražesnis balselis...
MILCIA
įbėga, skaisti, graži, vosilkų vainiku ant galvos, grėblelis rankoje, įbėgus dailiai apsigąsta
Aa! Aš atbėgau judviejų pašauktų! Aptikau kai ką įdomaus! Labai įdomaus!
MUNIA
Negalime, svečius turime. prie studento Mūsų sesuo Meilytė — grebėjėlė.
JANCIA
prie Milcės
Ponai: Žagaras, Stagaras.
MILCIA
paduodama jiems ranką
Labai malonu, labai malonu! Kaip pavargau!
KAZYS
priima grėblį ir stato jį kertėn
A! Panelė pavargusi. Panelė šieną grėbusi.
MUNIA
Labai mums malonu su darbo žmonėmis susieiti, pasišnekėti, pasidainuoti, bet niekur negalime; tai einame po eilei visos prie darbo — ten mums nieks nekliudo.
KAZYS
prie Balio
Girdi?
BALYS
Girdžiu, brol, girdžiu!
panelės sėdasi ir prašo svečius sėstis
MUNIA
Tamstos neseniai čion atvykę, kaip gi patinka mūsų šalelėj?
BALYS
Labai, labai! Mes nesitikėjome, kad šioji šalelė turės tokius gyventojus.
KAZYS
Kaip malonu su tamstomis pasipažinus, kiek mes galėsime pasinaudoti! Tamstos taip puikiai dainuojate, tikiuos — neatsisakysite mums suteikti dainų, gaidų... Pas tamstas turbūt jų nemažai yra?
MUNIA
Be abejo, be abejo, bet..
abejotinai
JANCIA
Apie tai vėliau; dabar geriau padainuokime!
BALYS IR KAZYS
Prašome, labai prašome! Mielu noru klausysime!
MUNIA
Aš atsisakau; nors mėgstu, bet negaliu dainuoti, neturiu balso...
KAZYS
Mes girdėjome, panelės Marytės puikus balsas; labai puikus!
MUNIA
Kada? Kada tamstos galėjote girdėti.
KAZYS
Girdėjome atvažiuodami, tamsta dainavai žolynus skindama.
MUNIA
Nuo tamstų nei pasislėpti negalima...
BALYS
Panelė Meilyta taip pat gražų balsą turi, prašom nesibranginti, labai prašome.
MILCIA
Aš taip pat atsiprašau, aš pavargusi...
JANCIA
Gana derėtis! Tu Maryt pradėk prie studento, tamstos, mums padėsite? Būtinai padėsite.
BALYS IR KAZYS
Jei tik galėsime, padėsime.
KARLINSKAS
Oo! Svečiai prie svečių! Svečiai prie svečių! Kaip linksma!
Balys ir Kazys sveikina Karklinskus persistatydami, Damukas ir Romukas sveikina paneles karštai, studentus šaltai, iš didžio, Karklinskienė, sėsdamasi ant kanapos, prašo svečius sėstis
DAMUKAS
prie Manės
Pana Marija taip gražiai dainuoja, o aš to ligšiol nežinojau. Słowo honornu47! Prašau dainuoti toliau, labai prašau!
MUNIA
Šiandien neketinu tamstos prašymų išklausyti.
nusigrįžta nuo jo
ROMUKAS
prie Jancės
Pirmą kartą pastebėjau, koks puikus panelės Janinos balsas.
Kazys ir Balys šnekasi tarp savęs
JANCIA
Mano balsas ne tamstai.
DAMNKAS
prie Milcės
Panele Emilija! Ar tai nutrūkusi daina jau nebeprasidės.
MILCIA
piktai
Tamsta nei nelauk.
KARLINSKAS
prieina prie Damuko ir Hamako
Mes, panie dobrodzieju, padarysime vinto48 partiją.
visi trys nueina prie korto stalelio, susėda, varto kortas
BALYS
Panele Maryte, prašau toliau dainuoti!
KAZYS
Ir aš labai prašau!
MUNIA
Aš prie anų svečių negaliu dainuoti.
MILCIA
Aš taip pat negaliu.
JANCIA
Nei aš!
BALYS
Netikėta ir nemaloni kliūtis.
KAZYS
A, kaip gailai Man labai patinka visa iš Mickevičiaus!
MUNIA
meiliai
A! Tamstai Mickevičiaus raštai patinka? Man taip pat labai patinka, aš dabar verčiu lietuvių kalbon «Poną Tadeušą».
KAZYS
meiliai nusistebėjęs
Tamsta verti «Poną Tadeušą?»
MUNIA
Verčia, jau gana seniai pradėjau. Meilytė gi verčia «Konradą Valenrodą».
BALYS
Milžiniškas tai darbas, verst tokius veikalus, kaip «Konradas Valenrodas», «Ponas Tadeušas».
MUNIA
Aš manau, kad tas atneš nemažai naudos.
BALYS IR KAZYS
Be abejo didelės naudos! Didelė naudos!
KAZYS
pešleli Balį, tylomis
Ar tu girdi?
BALYS
Matau, brol, matau.
panelės ima kraustyt, dėstyt knygas ant stalelio ir ant fortepijono, Kazys ir Balys žiūri į jas meiliai; nuo kortų stalelio girdėtis šauksmai: „Duok kortas?!” „Tavo eilė”! „Eik! “ „2 kryžių!” „3-s būbnai!” Karklinskas atidžiai žiūri į kortas; Damukas tr Romukas piktai žvairuoja i studentus; Judita prieina prie vienų, prieina prie kitų ir nusišypsojus vėl sėdasi ant kanapos49
JANCIA
Maryt, ar tu jau pabaigei skaityti Boklį?
MUNIA
Da nebaigiau, nes turiu iš ten daug ištraukų išrašyti. O tu su Volteru ar jau toli nuėjai?
BALYS
Manei
Tamsta Boklį studijuoji?
KAZYS
Jancei
Volterį tamsta skaitai?
JANCIA
Taip, kartais, bet dabar vasaros laiku aš dažniausia užsiimu lengvu darbeliu — renku lietuviškas dainas.
MILCIA
O aš užrašinėju gaidas.
Munia prieina prie motinos, ką tai tylomis pasako, sugrįžus varto pluoštą popieriaus
BALYS
priėjęs žiūri pasilenkęs
Aa! tamstos turite Bičiuolio raštus? Kaip tamstoms patinka?
MUNIA
Labai patinka. Kam gi nepatiks tokie gražūs raštai!
varto popierius
KAZYS
A ir laikraštį tamstos turite?
MUNIA
graso pirštu rodydama kortų stalelį
Nekalbėk, tamsta, taip balsiai50.
KAZYS
Aa, supranta, atleisk tamsta...
JUDITA
eina prie durų
Mergaitės! Eikšite padėti man prie ūkio darbo.
JANCIA
Ar visos, mamyt?
JUDITA
Taip, visos, atsiprašant svečių.
JANCIA
kraipydamasi prieš studentus
Tamstos tuo laiko pakalbėsite su mūsų kaimynais.
KAZYS
Aš velyčiau51 eiti drauge su tamsta.
MILCIA
Mes greit sugrįšime.
KAZYS
Mano širdis būs prie tamstos.
panelės išeina. Studentai žiūri meiliai paskui jas
BALYS
O ką? Ar tu svajojai kada apie ką nors panašaus?
KAZYS
Svajot gal ir svajojau, bet niekaip netikėjau, kad mūsų padangėje galėtų rastis tokios panelės! Oi, Baliuk tu mano! Tai aniołai52, tikri aniołai!
BALYS
Kokia laimė būtų su tokiuo aniołu gyventi!
KAZYS
Aš... Aš nei svajot nedrįstu, kaip? Kaip galėtų tai būti? liūdnai O gal jau jos seniai tiem dviem pasižadėję?
rodo Damuką ir Romuką
BALYS
Tų tai man nebaisu! Mes akademikai, mes inteligentai, o čia sau šliachcicai, anot jų kalbos: «domotūrai53». Sako, turį savo dvarus, bet tokioms panelėms nerūpės jų dvarai, kaip ir jie patys. Jos kiaušis širdies, o širdį turime mudu — tik mudu!
nusišypso pasidžiaugdami
KAZYS
Aš, aš visai pražuvęs. Širdis pilna jausmų! Negaliu! Negaliu! Taip ir būt: ji — arba nei vienai.
BALYS
Kuri gi, kuri tavo išrinktinė? Kuri?
KAZYS
Panelė Marytė. Aki panelė Marytė!
BALYS
Kodėl būtinai panelę Marytę renki? Juk visos jos gražios, visos paikios, visos karštos patrijotės. Kodėl būtinai panelę Marytę išrinkai? Ir aš apie ją maniau. Ji man labai patiko... Aš... Aš... Ją myliu!
KAZYS
Na? Tu myli panelę Marytę. Bet gi ji man prielankesnė. Aiškiai matyt, kad ji man prielankesnė.
BALYS
Sakai, panelė Marytė tau prielankesnė? Tai man tegu bus panelė Jonė — ji taip labai meili ir graži mergaitė...
KAZYS
pats sau
Kasžin? O gal panelė Jonė ir vertesnė. Sulig gražumo, tai ji už visas gražesnė... O jau balsas! O balsas! balsiai Klausyk, broliuk! Kam čia mums bartis? Tebūnie tau panelė Marytė, o aš pulsiu prie panelės Jonės... Ji...
BALYS
piktai
Štai tau! Kurią aš apsirenku, kuri man labiau patinka, tos balinai ir jam reikia! Tuojau ir jam ta patinka!
vaikščioja supykęs
KAZYS
pats sau
Barniais nieko nepadarysi — nieko nelaimėsi. Pagalios, ką čia? Jos visos labai puikios, gražios, reikia tik arčiau prisižiūrėti... Marytė lyg nebe jaunutė... 0 gal pati jaunė už visas vertesnė? Koks saldus pažvelgimas! Kokios nekaltos akutės! Anioliškos54 ! 0 darbininkė! Ir šieną grėbia, ir «Konradą Valendrodą» verčia. apkabindamas Bali Ne, broli, taip neišpuola, tarp mūsų neturi būti barnių — mes inteligentai; sutarkime geruoju. Klausyk, aš veliju sau panelę Meilytę, aš myliu ją. Tik ją vieną! Prie jos pulsiu, jai pasisakysią... Jai savo jausmus išreikšiu. O! Ji manęs neatmes; ji mane pamylės!
BALYS
meiliai Kazį apkabindamas
Kaziuk tu mano mielas! Gerai! Mes šliachtas nurungsime!
KAZYS
Nurungsime, be abejo, nurungsime!
BALYS
Tai tau panelė Meilytė — o man panelė Marytė!
KAZYS
Vėl tau panelė Meilytė? O panelė Jonė?
BALYS
Panelė Jonė? Ji sulauks savojo... Ji graži, meili, bet ne man!
KAZYS
Ir aš pripažįstu, kad ji meili, graži, išmintinga, bet ir ne man. 0 kad tik mokėtume mes joms įsiteikti! Kad bent joms patiktumėm.
BALYS
Kad tik mus pamylėtų, visa kita bus gerai. Tai taip, panelė Marytė mano, o tavo...
KAZYS
linksmai
Meilytė! Meilytė mano!
paduoda sau rankas ir spaudžia
KAZYS IR BALYS
Būsime svainiai! Svainiai būsime!
KARLINSKAS
nuo kortą stalelio atsiliepia
Pas tamstas derybos? Palaukite, perimsiu rankas.
BALYS
Ačiū, jau mes susiderinom. Kaip gi tamstai kortos?
KARLINSKAS
Labai gerai! Labai gerai! Nutašiau abudu kaimynus. Cha, cha! Cha!! Abudu!!
KAZYS
prie Romuko
Gaila man tamstų — prasilošusių!
ROMUKAS
Niekai! Sakoma: kam nesiseka prie kortų, tam sekasi prie panelių. Cha, cha, cha!
juokiasi piktai žiūrėdamas į studentus
KAZYS
prie Balio
Ar nujauti priešininką?
BALYS
Nujaučiu, bet nepasiduosime!
KAZYS
Nepasiduosime!
įeina panelės, studentai jas pasitinka, Romukas ir Damukas žvairuoja55 į juos
MUNIA
Ar nebuvo tamstoms ilgu?
BALYS
Ilgu! Labai ilgu! Džiaugiamės, tamstų sulaukę.
JANCIA
Čia taip trošku, pereikime kitan kambarin.
BALYS
O gal panelės būtu malonios su mumis pasivaikščioti po sodną?
MUNIA, JANCIA IR MILCIA
Mielu uoru!
išeina, pirmoji Jancia Balys paduoda ranką Muniai, Kazys — Milciai
KARLINSKAS
pasikėlęs šaukia
Kur taip, kur? Tuoj bus arbata.
MUNIA
atsigręždama
Mes, tėvuk, prie arbatos sugrįšime!
Damukas ir Romukas piktai žvairuoja
ULIUTĖ
įeina
Ponai, gaspadorius prašo.
KARLINSKAS
Einu, einu! O kad jus: nei partijos neduos pabaigti! Taip jau su tokiu, baigia žmogų kankinti. O gal ir Tamstos eitumet pasivaikščioti sodnau? Atsiprašau.
išeina
DAMUKAS
meta kortas piktai
Pfu! Prasmegkite jus! Ir čia pralaimėta — ir ten rodo į duris, kur išėjo panelės. Pralaimėta. Išleidome iš savo rankų — išleidome!
ROMUKAS
Taip jau esti; kol savo rankose turime koki nors turtą, nepažįstame jo vertės, tiktai praradę pasigailime!
DAMUKAS
karštai
Jos dabar i mus nei žiūrėt nebenori... Čia, pone, vyrai — kaip ąžuolai: jauni, tvirti, gražūs ir nors mužikų vaikai, bet turi mokslą ir gali padaryt karjerą.
ROMUKAS
Ir aš pripažįstu, kad jie aukščiau mūsų stovi...
DAMUKAS
rūsčiai
O, kad tu nesulauktum! Tie klapai stovėtų aukščiau mūsų! Mes bajorai, mes šliachta iš senelių, senelių, mes..
ROMUKAS
Kandidatai į senbernius!
glosto savo plikę
DAMUKAS
taip pat paglosto savo plikę, bėgioja supykęs
Prakeikta plikė! Pfu! Jau metas būtų pradėti žmoniškai gyventi. Nusibodo jau nei šioks nei toks gyvenimas. Na, ir sakyk tu žmogus: maniau — šiada tada — Munia bus mano, bet dabar gavau ilgą nosį — ilgiausią nosį!
ROMUKAS
Tu įsimylėjęs, ar ką, bieso?
DAMUKAS
Ką ten kalbėti apie įsimylėjimą! Supranti gerai, kad kaip tau, taip ir man seniai jau praėjo meilės laikai.
ROMUKAS
Žmonės sako, seną pečių — velnias kursto.
DAMUKAS
piktai
Tai tegu ir tave pakursto! Ką tu mane erzini ir pykdai savo ramumu! čia ne juokai! Žinai gi tu, kad visi nuo seno laikė mus Karklinskaičių sužieduotiniais56. Visi apie tai kalbėjo. Nežinoma kas tuos liežuvius paleido. Aš niekuomet neketinau vesti ir gal dabar būčiau kitos pasiieškojęs...
ROMUKAS
O gal būtum baigęs amžių su Barborėle!
DAMUKAS
Nutilk, begėdi! Kokie čia tau juokai? Ką sakys žmonės, kai jos išeis už kitų — būtinai už jų?
ROMUKAS
Kalbės visi, kad mus pametė. Cha, cha, cha! Paneles pametė! Paneles pametė! Bet nebijok! Gali dar... Gali studenčiukams nepasisekti.
DAMUKAS
Kur tau nepasiseks! Ar nematai, kad vargšai bernaičiai apipinti, kaip tinklu. Jie tuose dalykuose kvailučiai. Panelės gi gudrios. O! Gudrios. Tie jau jų žabanguose57. Žabanguose.
ROMUKAS
Jaučiu, kad bus vestuvių, bus vestuvių!
DAMUKAS
Biesas juos čia užvežė! Kasžin iš kur atvažiavo. Tik ką pažinę — ir prilipo, kaip musės prie medaus. Drąsuoliai! Bet aš neapsileisiu. Aš juos nurungsiu prie Romuko. Bet sakyk kokiu būdu?
ROMUKAS
Hm, hm... Kokiu būdu? Ir aš nežinau kokiu būdu? Reikės visaip bandyti... Čia ne juokai, pone. Ne, honor szlachecki neleidžia pasiduoti! Veikt ir veikt greičiausia, veikti abiem išvien.
DAMUKAS
kasydamas plikę
Ir kaip čia dabar pradėti. Nei iš šio, nei iš to pirštis? Gausi arbūzą — ir gana. O žmonėms bus juoko.
sujudęs
Prisieis prarasti nuo galvos paskutinį plauką jaunikiu beūliojant...
ROMUKAS
Nereikia taip nusiminti. Man rodos, dar nėra taip blogai. Panelės... Na, su panelėmis bus vargo. Ta prakeikta plikė daug gadina. Bet su tėvais gali visa padaryti. Ar šiaip, ar taip — mes turime didesnes privilegijas. Mes szlachtai Dworzanie! Prie to turime savo dvarus. Karklinskai labai to žiūri! Ir panelei Milcei mano dvaras labai patinka; ji nekartą man sakydavo: «kokia smagi vieta, kaip norėčiau aš čionai gyventi!» Aš dabar jai tuos žodžius priminsiu. Aš iš tikrųjų prie jos pulsiu, sakysiu, kad be jos pražūsiu...
DAMUKAS
Tai, sakai, man reikėtų pirma prie tėvų?
ROMUKAS
Taip, taip... Tėvams įsiteikti58, panie59, tėvams svarbiausia, svarbiausia.
DAMUKAS
Bet reikia rūpintis greičiau, kol tie prakeikti studentai jų širdyse nejsigalėjo. Paskui nieko nebepadarysi.
ROMUKAS
Taigi rūpinkimės. Rūpinkimės. Švogeriai60 būsime, panie! Švogeriai!
abudu juokiasi linksmai
Uždanga.