X
Matytis, Rainys nieko kito nelaukė
Iš Tumo burnos, nes pečius tik sutraukė;
O Klimas užklausė tada:
„Tai ką apie mūsų užmanymą rašo
Maskviečiai? Ar vėl teologų neprašo,
Kad šelptų juos savo malda?”
„Juk tiesą pasakius, — Ažukalnis tarė —
Ne kam kunigai protą gulti nuvarę!
Jie mūsų tik darbą trukdys!”
Čia Tumas nusijuokė — Be kunigų?...
Tai šok tu į darbą ir be pinigų,
Kaip tas be pentinų114 gaidys!”
„Per daug tu, Ažukalni, jau neteisingas! —
Atsiliepė Jakštas — Kas plėšė vargingas
Pirmąsias vagas rašliavos?
Tai Širvidas, Daukša, Tolkiemių klebonas,115
Juška, Valančauskas, Antanas Baronas!
Tai vyrai širdies ir galvos!
O juk ir šiandieną”... Čia Vincas Darbinčius,
Draugų pramanytas: mislinčių mislinčius,
Nes aušino burną retai:
„Bet kam čia, — prašneko — tikybos dalykus
Prikaišiot! Ar sąžinės pančiams išnykus,
Ją rišime patys šitai?”
Vienok ir kiti atsiliepę balsai
Talkos116 kunigų nenorėjo visai;
Iš principo jos nenorėdami:
„Ne tie jau laikai maloningi užstojo,
Kada kunigėliai už nosies vadžiojo,
Žmonijai šviesos pavydėdami”.
„Gaištis, daugiaus nieko! O vis tai ant vėjo, —
Nerimti iš naujo Smigeika pradėjo;
Pradėjo žvalgytis ir Klimas.
Bet Juozas tylėjo. Išspaustas ant veido,
Sakytum, jam skausmas pratarti neleido,
Ar apveikė nusiminimas