XV
„Kunigėlis be reikalo dairos aplinkui! —
Įsikišo Motiejus, — miške medininkui
Ne pro šalį tai būtų medžiojant vištas,
Ar saliūnų152 dindesams par pokilį viešą;
Bet kas ieško sutikti, kaip milžinas priešą,
Tas jam žiūri stačiai į akis ir piktas.
Kad tai Daugirdas būtų atkirsti mokėjęs,
Gal nebūtų ramiai, kaip avis, nutylėjęs,
Nes suprato, kad jam tai uždrožė nedoras.
Gal šį kartą ir Glinskiui juokai nepatiko,
Bet jau laiko dėl ginčų ir barnių nebliko,
Nes iš Kanklių draugijos berinkosi choras.
„Nesišiauškite, vyrai, lyg pūsdami dūdas! —
Juos ramino Motiejus, — toks mano jau būdas:
Neprikergęs liežuvio, nemoku mylėti.
Paklausykim verčiaus, ką Naujelis užtrauks!
Ar rytojaus dienos kas iš mūsų sulauks,
To net žydų raštuos man neteko girdėti.
Pats Naujelis, išmiklinęs savo šeimyną,
Ir už klaidą kai kam dar nurovęs čiupryną153,
Jau drąsesnis batutą ryto bevedžios”.
Deputatai, nors buvo beiešką kepurių,
Bet dabar sulig vieno sugrįžo nuo durių;
Giesmininkai tik laukė magistro valdžios.
Ir magistras jau buvo batutą pakėlęs;
Bet čia Jakštas jį parprašė aut valandėlės:
„Supratimui geresniam — vienintelis žodis!
Kad ryto atidengsme didvyrio paminklą,
Štai nuo kalno ant žirgo, laikydamas ginklą,
Lyg iš griuvėsių išjojęs, jisai pasirodys”...
Dar Naujelis, batutą iškėlęs palaukė;
O, kad mostelė juo, giesmininkai užtraukė
Jakšto gimną taip šauną, net augo dvasia!
Rodės, Vytauto Didžio užburtas šešėlis
Prakalbėjo patsai iš kapų prisikėlęs!
Ašarėlės pražibo visiems akyse.
*
Pusveikinkim rytą naujosios gadynės!
Jo gandas plačiai nuskambės.
Šiandieną tėvynė didvyriui tėvynės
Parėdė vainiką garbės.
Nuslinko naktis;
Atgimimo vilts
Teeina po Lietuvą mūsų,
Kur skaisčios sesutės,
Kur vargšės matutės
Nuo Vilniaus lig Kuršo ir Prūsų!
*
Štai vadas ant žirgo užsėdo galingas!
Saulėgrąžas rodo naujas!
Raminkis lietuvi! Prabočių garsingas
Jis žada priminti dėjas!
Jo garsūs darbai,
Kaip Perkūno žaibai,
Aplėks mūsų nuskriaustą šąlį;
Prižadins kaimietį
Ir rūmų pilietį!
Pribus, kas pabusti dar gali!..
*
Ant Vytauto vardo, lyg magiška galia
Atgimę tėvai — milžinai,
Sukils didžiavyriai, krūtinę apkalę,
Ją meile uždegę jaunai!
Naiktis kruvina
Juos bežudė gana;
Šiandieną kita jau gadynė!
Gana jau dejonių,
Klaidingų kelionių!
Atgimusi kelkis, tėvyne!
*
Tu, Vytaute, didis vadove tėvynės!
Tu skardas dėjų-milžinų!
Tu, Lietuvai garsų vainiką nupynęs,
Būk pranašu saulės dienų!
Tarp amžių prašnek!
Mums krūtinę uždek
Darbais milžinų-pranokėjų!
Aprinkę vadovą,
Teeina į kovą
Augintiniai tavo idėjų!