SCENA II

naktis šile

LIUTAVARIS

guli po medžiu

Jau nepasieksiu Naupilės. Paliko

čia ricieriai... Numirsiu girioje!

Numirsiu aš... Sudegsiu ryt ant laužo...

Išskirstys vėjas pelenus... Giliai

Man pervėrė krūtinę, tik kryžiokas

Užmiršo kardą iš žaizdos ištraukt...

Pažįstu kardą — Daumanto tur ženklą...

Kur Mindaugas? Aš pasakysiu jam...

O! Mirštu... Mirštu jau... Šakelės eglių!

Jūs, ošdamos, migdykite mane...

Numirsiu girioj prigimtoj...

ateina Mindaugas, paskui jį Aldona

MINDAUGAS

Čia guli

Žmogus!... Jis pažeistas yr — kruvina

Žolė!

LIUTAVARIS

ištiesdams ranką

O viešpatie! Artyn prieiki...

Tai slėpinys...

MINDAUGAS

Ar tu čia, Liutavari?

LIUTAVARIS

Jau mirštu...

MINDAUGAS

Koks gi slėpinys tam myryj47?

LIUTAVARIS

tyliai

Karaliau! Aš į kryžių netikiu...

MINDAUGAS

Mirk be tikėjimo.

LIUTAVARIS

Karaliau! Duok man

Tikėjimą... Kokį tu nori... duok!

Aš be tikėjimo nenoriu mirti...

Tau liepiant, apsikrikštyjau... Dabar

Dievai senieji šaukia mane! Šaukia!

Paliepk man grįžt prie jų atgal...

MINDAUGAS

Liepiu.

LIUTAVARIS

Tu, egle, mano dievas!... Štai lietuviai

Jau išvertė kryžiokų altorius...

Namai kryžiokų žemesni už tavo

Pilis... Baisus! Baisus buvau, kaip aš

Ragotinę iškėliau ant minykų,

Galvos... Jau zokonas neprisikels...

MINDAUGAS

atsikreipia

Iš kur tas baladojimas?

LIUTAVARIS

Tai nieko...

Lietuviai mano laužui kerta ten

Šakas... Ar ant kaktos rasa užkrito?

MINDAUGAS

Tai mano ašara.

LIUTAVARIS

Nuo šios dienos

Rudis ims vilkti jau senelio šarvą,

Kaip to mėnulio šviesą debesiai,

Jei nuo rasos nepsaugos jį anūkai...

O, Viešpatie! Išreikšiu slėpinį...

Prakeiksi mane!... Neišpildžiau tavo

Prisakymo...

MINDAUGAS

Katro?

LIUTAVARIS

Neužmušiau...

MINDAUGAS

šaltai

Katrą?

LIUTAVARIS

Jis gyvas...

MINDAUGAS

Kas toksai?

LIUTAVARIS

Jo vardą

Jau užmiršau... Man reiktų atsimint...

Jis mane užmušė... Prakeikti noriu —

Kryžiokų pusę laikė... Vardo jo

Nepamenu aš... Negaliu nė keikti...

O! O!

miršta

MINDAUGAS

Jau numirė... Žiūrėdamas

Į veidą jo matau tarytum vaiką.

Bet ne senelį, jau suvytusį.

Drauge užaugova — aš jį da mažą

Mačiau... O šiandien jį ant laužo dės.

ateina kareiviai

Lietuviai! Liutavarį neškit paskui

Mane į Naupilę tiesiog. Tenai

Jam aukštą laužą turite sukrauti...

traukiasi, duodamas įsakymus; paskui jį išneša Liutavario lavoną