II AKTAS
Kriokavoje; Karaliaus rūmuose
ARKIVYSKUPAS
Na, tamsta, kaip darbas eina su kryžiuočiais? Ar jau Vytautas apgarsino ant jųjų žygį?
ZBIGNIEVAS
atsidusęs
Kur tau! Jis nei nemislija apie tai.
ARKIVYSKUPAS
Ar gali būti? Tai suvis niekai! Reiktų kad jis žygį apšauktų!
ZBIGNIEVAS
Ir aš taip sakau.
ARKIVYSKUPAS
Jeigu taip, tai kodėl jis taip ilgai neapšaukia?
ZBIGNIEVAS
Ugi velnias jį žino!
ARKIVYSKUPAS
Turbūt sveikas nieko nedarai, kad jis pasiskubintų, ar nemoki. Reikia tą girinį žmogų įerzinti.
ZBIGNIEVAS
Tai dabar! Ar aš jau jį neerzinau ir nepykdžiau ant kryžiuočių, o kas iš to?
ARKIVYSKUPAS
Sakai — erzinai...
ZBIGNIEVAS
Visaip bandžiau. Ir gerumu bandžiau. Ir erzinau. Aš jam sakau, jog iš jo šiepia, juokiasi kryžiuočiai. O jisai man atsako, jog iš lenkę ir Jogailės jie dar labiau juokiasi. Aš jam sakau, jog kryžiuočiai jį meška, stabmeldžiu vadina. O jis man atkerta, jog kryžiuočiai lenkus beždžionkomis vadina, o dėl Jogailės per kvailį kito vardo ir neturi. Bandžiau jam sakyti, jog Lietuva turi apgarsinti karę kryžiuočiams, kad tie nesikabintų nei į Žemaičius, nei į Sudaviją25, bet ir tai ant niekų nuėjo.
ARKIVYSKUPAS
Ką gi jis tau ant šito atsakė.
ZBIGNIEVAS
O ką? Girdi, jie da labiau kabinasi į lenkus, nei į Lietuvą. Jie, girdi, paėmė Drezdenką, paėmė kitas pilis su apygardomis ir da reikalauja. O ką apie Žemaitiją, tai girdi, ji jau kelis kartus prižadėta Kriyžiočiams ir per Mindaugą ir per Jogailę ir da vis, girdi, ji į Lietuvą priguli, o ne į kryžiuočius.
ARKIVYSKUPAS
Jeigu taip, tai reikia pabandyt kryžiuočius užsiundyti ant Vytauto.
ZBIGNIEVAS
Bandžiau!
ARKIVYSKUPAS
Na ir kuomi pasibaigė?
ZBIGNIEVAS
Kryžiuočiai porą mūsų gardų užėmė ir sklypą žemės ties Drezdenku.
ARKIVYSKUPAS
O Lietuvoje ar daug užėmė?
ZBIGNIEVAS
Jie tenai nė nebandė lįsti. Mumis, girdi, nepanagu. Vytautas, girdi, ant mūsų šalies gali užleisti savo totorius.
Jogaila įeina
JOGAILĖ
Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus!
ARKIVYSKUPAS SU ZBIGNIEVU
Ant amžių amžinųjų. Amen.
JOGAILĖ
į Arkivyskupą
O tai gerai, jog aš sutikau čionai jūsų ekscelenciją. Jus gal man išrišite vieną svarbų klausimą, kurį be jūsų pagelbos veltui aš bandžiau per kitus išrišti.
ARKIVYSKUPAS
Su didžiausia aitra aš tai atliksiu, paklodamas visas mano pajėgas ant to. Tiktai koks — tas klausimas.
JOGAILĖ
Ot koks. Radau aš šmotelį26 vaško ant stebuklingo abrozo. Pasakykite dabar man, ar šitas vaškas stebuklingas ir šventas, ar ne?
ARKIVYSKUPAS
pamislijęs
Dievas yra visagalis. Ir jeigu tokia valia Dievo, tai jis ir mažiausią krislelį, mažiausią dulkelę, ką sakau...
pasirodęs iš tolo bajoras su gromatomis27 pertraukia bylą arkivyskupo
GANDANEŠIS BAJORASS
Žinios iš Didžiosios Lenkijos ir nuo Vytauto
traukiasi šalin
JOGAILĖ
į Zbignievą
Paskaityki sveiks ir man papasakosi ką tenai rašo.
arcivyskupui
Ot aš ir noriu žinoti, ar šitas vaško šmotelis gali gelbėti nuo nelaimės ar ne, ir jeigu gali, tai nuo kokios? siekdamasi ištraukti iš ančio28 maišelį Aš dėl viso ko tą šmotelį įsidėjau į maišelį su kitomis šventenybėmis. Kalba ir traukia maišelį su atsidėjimu nicija ir ištraukęs pradeda kloti įtalpą maišelio priešai arkivyskupą Aš jumis tuojaus rasiu ir tą vaško šmotelį. O čion matote, tai nagai švento Martyno...
ARKIVYSKUPAS
nuošaliai
Greičiau meškos.
JOGAILĖ
O čion tai vienas ūsas Judošiaus, labai gelbstintis nuo apgavimų. Man pasakojo, būtin šitą ūsą jam išpešus viena labai šventabliva moteriškė.
ZBIGNIEVAS
Perprašau29 jus, šviesiausias karaliau, jog pertraukiu jūsų pašnekį. Didžiosios Lenkijos vaivada daneša30, jog kryžiuočiai užėmė dar sklypą mūsų žemės.
JOGAILĖ
Argi jiems nesakyta, kad jie daugiau tokios kvailystes nedarytų?
ZBIGNIEVAS
Kur nesakyta? Sakyta! Tiktai jie neklauso.
JOGAILĖ
su piktumu
Neklauso! Tai paliepkite Vytautui su Lietuva ant jų užpulti. Parašykite!
ZBIGNIEVAS
Aš jau seniai tai padariau, seniai parašiau Vytautui, kad jis užpultų. Šiandien jau gavau ir atsakymą.
JOGAILĖ
Na ir ką gi rašo Vytautas?
ZBIGNIEVAS
Aš, girdi, ne apgynėjas lenkų.
JOGAILĖ
Kas gi gins lenkus?
ZBIGNIEVAS
Taigi jis. ir prideda gromatoje. Tegul, girdi, visi šunys gina lenkus, jeigu jie patys savęs nenori ginti.
JOGAILĖ
Ką šunys gins. Jis tiktai šiepdamas tyčiomis rašo. pamislijęs Jeigu jisai nenori vienas ginti, kažin, ar jis neapsiimtų sykiu su lenkų kariūmene ginti lenkus? Reiktų pašnekėti su juoju.
ZBIGNIEVAS
kužda arkivyskupui į ausį
Girdi! Mislis! Reikia tiktai ją sunaudoti. Jogailei Jūsų karališka šviesybe! Kaip visados, taip ir dabar aš lenkiu galvą prieš jūsų išmintį. Kad ir šimtą mes čionai surinktume galvočių, vis jau geresnės mislies neišgirstume. Aš tiktai pridėti noriu, jog Vytauto gromatas atnešė jo pasiuntinys.
JOGAILĖ
Kodėl tu man šito iš sykio nesakei? Liepki pašaukti pasiuntinį. O patys galite eiti pasilsėt, po tiek rūpesčių apie valdystos dalykus.
visi išeina; lieka tiktai Jogailė ir Vytauto pasiuntinys
PASIUNTINYS
Kunigaikštis Lietuvos, Bernaičių ir Rūsios, Vytautas siunčia labas dienas jumis, šviesiausias karaliau, ir visai šeimynai.
JOGAILĖ
O kuo tu vardu?
PASIUNTINYS
Marma.
JOGAILĖ
Laike medžioklės Panemunyje man teko būti Marinuose. Ar ne iš tų Marmų esi sveiks?
PASIUNTINYS
Iš tų, jūsų šviesybe!
JOGAILĖ
Sugrįžęs, Marma, atiduoki labas dienas Vytautui ir visai jo šeimynai, ir pasakyki, jog aš jo neužmirštu ir tegul jis manęs neužmiršta. pamislijęs Neužmirštu aš viso mūsų kampo. Atsimeni gal ties jūsų vieta ant Nemuno kranto kresną lapotą iškerojusią liepą, šventą dėl visos apygardos? Ar nenukirto naikindami stabmeldystės paminklus?
PASIUNTINYS
mikčiodamas
Tai aš gerai neatsimenu. Aš...
JOGAILĖ
Sakyki man drąsiai! Čionai nėra nė vieno lenko, o aš ir krikštytas, likau vis tokiu jau, kokiu buvau.
PASIUNTINYS
Jeigu jūsų šviesybė klausiate apie tą liepą, kuri ant kranto Nemuno, tai ta dar užsiliko. Jos nedrįso niekas nukirsti. Švento!
JOGAILĖ
Ir dėkui Dievui! Puiki tenai vieta. Nemuno krantas parėdytas31 medžiais. Nuo laukų kvepia žolynų žiedais, lekia gausmas... Kaip aš išsiilgau savo gimto kampo. Man jau į gyvą kaulą įgriso ir lenkai ir viskas čionai... Traukte mane trankia tenai, į tėviškę, bet tenai ir manęs ne labai myli...
MARMA
į šalį
Kas mylės žudytoją Kęstučio.
JOGAILĖ
Dabar tenai visi tik vieną Vytautą žino ir myli!
MARMA
Tiesa! Visi myli Vytautą. Bet Lietuva plati. Randasi visiems lietuviams vieta joje. Ir Algirdo veislę lietuviai mini su paguoda.
JOGAILĖ
į save
Ar nepabandyti papirkti šitą Marmą, kad jis nudaigotų Vytautą? Būtų tai suvis pusėtinas darbas. Marmai Nėra jau dabar Lietuvoje tokių atsidavusių žmonių, kaip buvo Kučiukas, Zebenštis...
MARMA
Na, tiesa! Nėra dabar jau tokio brudo32. Ir anuosius žmones nugalabino, kaip piktas šunis, tuosius užmušėjus brangaus Kęstučio.
JOGAILĖ
į save
Nėra ką nė šnekėti. Marmai Taip, taip! Dėl to ir aš misliju, jog jeigu aš sugrįžčiau namon į Lietuvą, tai nesirastų dabar nei vieno lietuvio, nei žemaičio, kuris drįstų pakelti ant manęs ranką. O dėlei Kryžiuočių man reiktų pasimatyti su Vytautu, malonu būtų pasimatyti Lietuvoje... Bet tie darbai...
MARMA
Ir Vytautas rūpinasi apie juosius. Ir jis norėjo pasimatyti su jūsų šviesybe, ypač da dėl to, jog nustojo suvis vilties, jog popiežius, arba vokiečių imperatorius sutramdys Kryžiuočius.
JOGAILĖ
Ar tai Vytautas bandė tramdyti kryžiuočius ir per vokiečių imperatorių?
MARMA
Ugi kaip! Ans buvo ir apsiėmęs. Tik kur tau Kryžiuočiai klausysis ko nors! Jie ir iš imperatoriaus ėmė šiepti.
JOGAILĖ
Jau jeigu jie drįsta šiepti iš Vytauto, tai ko jiemis nešiepti iš ko nors kito?
MARMA
Negirdėta, by33 jie šieptų iš Vytauto. Ant viso ko numanau, jog jie Vytauto drūčiai prisidingi. O ką iš lenkų, iš Lenkijos, tai jie drūčiai šiepia.
JOGAILĖ
su paskubiu
Na tiek to iš ko jie šiepia, iš ko ne. Vis tiktai jie laiko visą Sudavijos kraštą iki Šešupės per savo žemę ir lanko neretai.
MARMA
Na taip. Jie laiko ją už savo kaip mes laikom visą Prūsų žemę iki Jūrių-marių už savo.
JOGAILĖ
Ir lankote taipogi kiek galite?
MARMA
Na, kad taip!
JOGAILĖ
Ot, matai, kaip laisvai yra Vytautui. Kada jis nori, tada ir užpuola ant Kryžločių ir kitų šalių. O aš sakau lenkams: pulkim ant kryžiuočių. O jie man: — kariūmenės nėr. Aš sakau: rinkime kariūmenę. O jie: tegul Lietuva viena muša kryžiuočius. Iš tikrųjų, pašnekinki Vytautą, ar jis neapsiims vienas sumušti kryžiuočius, užstodamas už lenkus.
MARMA
Apie tai šviesiausias karaliau nėra ką ne kalbėti. Vytautas Lenkus neužstos. Ot sutarmėje34 su lenkais jis neatsisakys mušti juosius. Bet vienas neis. O jeigu mušis, tai tiktai už save, už Lietuvą.
GANDANEŠIS
įeidamas
Žinios nuo kryžiuočių šalies.
išeina
JOGAILĖ
Pašauki Zbignievą, tamsta, ir kitus.
Marma išnyksta ir po valandėlės grįžta su Zbignievu ir kitais lenką magnatais
JOGAILĖ
į Zbignievą
Paskaitykie, ką čion rašo kryžiuočiai.
ZBIGNIEVAS
Čion rašo ne kryžiuočiai, tiktai apie juosius. Prekius mūsų jie nugrėbė ir pavergė. Užėmė vėl žemės sklypą.
JOGAILĖ
Na jeigu taip, tai reikia apgarsinti ant jų karę. Reikia tiktai susitarti su Vytautu. Ot, ponai, pasiuntinys Vytauto. Jisai man išaiškino, jog Vytautas vienas be mūsų už mus neužstos, dėl to nėra ką nė laukti daugiau.
VISI MAGNATAI
Taip, taip!
ZBIGNIEVAS
Tarpu pavergtų ir nugrėbtų prekių randasi ir mano žmonės, ir arkivyskupo, ir kitų. Jeigu mes dabar neužstosime, tai Kryžiuočiai pripras taip apseiti ant toliaus.
ARKIVYSKUPAS
Na, taip! Reikia apgarsinti karę.
III AKTAS
Ant kalvos netoli nuo miestelio
pulkai kareivių eina plaukia viena ir
kita puse. Iš tolo ant kalvų matyti
kryžiuočių kariūmenė.
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau! Jūsų šviesybe, esi vyriausiu vadu visos kariūmenės. Ką nuspręsi, tą turi pildyti visi ir Vytautas.
JOGAILĖ
Na, taip!
ZBIGNIEVAS
Dėl to man rodosi, jog būtų naudinga nusprendus jumis taip, kad Vytautas su kariūmene Lietuvos stotų pirmutiniu nuo šalies kryžiuočių kariūmenės.
JOGAILĖ
pertraukdamas
Kad mes Vytautu ir jo kariūmene kaip ir prisidengtume?
ZBIGNIEVAS
Na, taip! Kad puldami ant mūsų kariūmenės kryžiuočiai atsiremtų pirmiausiai į lietuvius. Jie vieni ir kiti tiktai laukia progos, kad susiremtų. Na, jie čionai ras tą progą ir kuo jie vieni kitiems geriau suduos, tuo bus dėl mūsų geriau. Nei vienų, nei kitų nėra ką gailėtis.
JOGAILĖ
O jeigu lietuviai vieni pergali kryžiuočius? Ar jiems tada vieniems teks ir garbė pergalėjimo?
ZBIGNIEVAS
Tai dabar! Ar tai mes kvaili? Kaip tiktai pamatome, jog kryžiuočiai sumušti, taip ir mes puolame vyti. O riksmo mes padarysime dvigubai daugiau, nei tie kvaili ir pusgyviai lietuviai gali padaryti. Mumis garbė teks... ir nauda!
JOGAILĖ
O jeigu lietuvius sumuša?
ZBIGNIEVAS
Ir tai gerai bus! Dabar Vytautas tavęs neklauso beveik suvis ir nesibijo.
JOGAILĖ
Na, taip! Nebijo suvis. Ir ką jis bijosis? Užsimanęs jis gali mase sumušti su visa mano lenkiška kariūmene ir su visais samdininkais.
ZBIGNIEVAS
Na, matai ir pats, šviesiausias karaliau! Taigi jeigu jį kryžiuočiai sumuša, tai to tiktai mumis ir reikia. Tada Vytautas su jo Lietuva ir Žemaičiais turės mūsų klausyti.
JOGAILĖ
Gerai! Bet jeigu kryžiuočiai, sumušę Vytautą, užsimano sumušti ir mus?
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau! Man rodosi, jog ir pats šitai kalbėdamas vargai, bo mislyji, jog taip tai lengva Vytautą sumušti...
JOGAILĖ
Na, taip! Aš gerai žinau, jog Vytautas nesiduos savęs sumušti. Bet matai mūšinės gadynėje visaip atsitaiko. Na, o jeigu iš tikrųjų sumuša Vytautą su jojo lietuviais ir jeigu, sumušę, griūva visomis pajėgomis ant mūsų?
ZBIGNIEVAS
Na tai ką? Tegul sau griūva. Pas mus da liktų samdininkai ir mūsų kariūmenė.
JOGAILĖ
Taip! Bet ir pats supranti gerai, jog be Vytauto mes neatsilaikytume...
ZBIGNIEVAS
Na tai ką? Jeigu ir neatsilaikytume? Didelis čion dalykas! Na, užims jie tada ir mūsų žemę ir Lietuvą... Argi jie užėmę ir taip liks? Likę, ak jie viena nakčia su visa savo kariūmene išnyktų. Tai aiškus dalykas! Svietas juosius bematai išplautų.
JOGAILĖ
Na kas iš to?
ZBIGNIEVAS
Ot kas: sumušę, jie turės daryti paliaubas. O kaip darysime paliaubas, tai mes atsipirksime žemėmis žemaičių ir Lietuvos... Apsilps Vytautas, ne mes.
JOGAILĖ
Ant tokių paliaubų netiktų Vytautas.
ZBIGNIEVAS
Sumuštas turėtų tikti.
JOGAILĖ
Tu jį nepažįsti gerai kryžiuočiai ir sumušto jo labiau bijo, nei manęs su visa mano nesumušta kariūmene. Bet pabandyti... kodėl? Visados ne pro šalį. O gal ir pasiseks nors sykį apgauti man ir Vytautą. Na, o gal laimė lems man ir jį į rankas mano anksčiau susitverti. Hm!... Viskas gali būti... Tau vienok labai dėkui. Dabar aiškiai matau, jog tu tarnas ir savo tėviškei, ir man. Šauki gandanešius, o aš duosiu atsakomus gandus.
Zbignievas triūbija35; ant balso triūbos renkasi gandanešiai, kuriems Jogailė duoda paliepimus
ant kalvos stovi lenkų tavorai. Tarpu jų Jogailės šėtra36; iš tolo matyti kryžiuočių tavorai; nuo kryžiuočių pusės lietuvių tavorai; tarpu lietuvių ir lenkų samdininkų tavorai; kareiviai stovi eilėse
GANDANEŠIS
į Jogailę stovintį šalia žirgo
Nuo kryžiuočių joja du pasiuntiniai.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Gali būti, jog kryžiuočiai pamatę mano galybę nusigando ir nori daryti paliaubas.
ZBIGNIEVAS
Ant jokių paliaubų netikite! Ant jokių! Mumis reikia kovos. Mumis reikia, kad kryžiuočiai sumuštų lietuvius. Kito tokio panašaus atsitikimo negreitai sulauksime, kaip dabar.
sargai atveda pasiuntinius
VIENAS PASIUNTINYS
Pasveikinimą nuo mūsų Grossmeisterio karaliui lenkų Jogailei ir jo broliui Vytautui.
JOGAILĖ
pasipūtęs
Dėkui! Ir nuo mūsų pusės nuneškite jam pasveikinimą. Ką sveiki sakysite?
KITAS PASIUNTINYS
Mūsų Grossmeisteris liepė paklausti ko taip ilgai stovite ir nepradedate kovą? Jeigu čion ankšta, tai Grossmeisteris lieps savo kariūmenei pasitraukti toliau. Jeigu stoka ginklų, tai jis štai per mus atsiuntė jumis du kardus.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Ką man atsakyti?
ZBIGNIEVAS
iš lėto
Sakykit, jog iš vietos nesitrauksi. Matai, kitaip darant lietuviai liks iš šalies ir puldami kryžiuočiai ne ant ją pirmą užeis. Pridėk, jog neliepi pradėt dėl to, jog da per anksti. O ką kardą, tai ir pas mus iki valiai.
JOGAILĖ
į Zbignievą
O kardus ar imti?
ZBIGNIEVAS
O kodėl n’imti? Imki.
JOGAILĖ
stalgiai ir garsiai
Iš vietos aš nesitrauksiu. Neliepiu pradėti mūšinę, nes da per anksti. O ką apie kardus, jei nors mes jų ir ikvaliai37 turime, bet šituosius paimu maloniai.
pasiuntiniai grįžta atgal
1-MAS GANDANEŠIS
Vokiečią Kryziočią kariūmenė traukiasi tolyn.
nyksta
ZBIGNIEVAS
į Jogailę
Tai ruimą mums daro.
po trumpai valandėliai
1-MAS GANDANEŠIS
kryžiuočią kariūmenė grįžta atgal.
nyksta
2-AS GANDANEŠIS
kryžiuočiai gula ant lietuvių.
nyksta
ZBIGNIEVAS
linksmai rankas trindamas
Na, viskas taip išėjo, kaip aš sumąstavojau! Vivat Polionija! Lietuva šiandien pražus ir vergaus mums!
BALSAS BAJORU IR ŠLEKTU LENKU
Vivat Zbignievas! Vivat mūsų kytrasis!
ZBIGNIEVAS
Vienas aš viso šito nebūčiau įstengęs padaryti be valios karaliaus ir be jųsų padėjimo.
BALSAI LENKŲ
Vivat karalius! Vivat siektų luomas!
3-ČIAS GANDANEŠIS
Lietuviai sujudo ir bėga!
ZBIGNIEVAS IR LENKAI
Vivat Polionija!
4-TAS GANDANEŠIS
kryžiuočiai gula ant samdiniukų ir mūsų karifimenės.
JOGAILĖ
su nusiminimu
Laikykitės da, ponai, kad nebūty sarmatos ant viso svieto.
LENKŲ POETĄ
Ką nrams kryžiuočiai? Mums jie niekas. Męs ir juosius kytrumu pergalėsime. Ant greitosios aš sustačiau giesmę.
gieda jisai ir jį seka kiti
Męs visi kytri politikai,
Me! Me! Męs!
Męs visi kytri politikai,
Me! Me! Męs!
5-TAS GANDANEŠIS
pertraukdamas
Pulkas kryžiuočiy gula ant Šios pusės, kaip ir jieškodamas karaliaus.
JOGAILĖ
matydamas besišalinančius į visas puses nuo jo lenkų magnatus.
Nesiskubinkite, ponai, su tokia aitra į Šalis nuo manęs: duokite laiko ir man nors prisirengti. Vieną mane čion radę, kryžiuočiai da gali apkoliečyti.
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau, kad dabar da galima, bėkime visi. Gero nėr ką Čion laukti. Jau jeigu Vytautas nubėgo, tai mums nei bandyti spirtis nereikia. Bėgkime!
JOGAILĖ
Tamista! mielai aš bėgčiau, tiktai kur bėgti? Aplinkui visur kryžiuočių pulkai kaunasi su mūsiškiais. Bėgdamas da palįsi po kirčiu ir nusmogs tave kaip kokį nieką... Ot geriaus aš išsiimsiu iš maišelio visas šventenybes. Ar tiktai jos neprašalįs nuo mūsų visokį paojų. imdamas iš ančio maišelį Ot štai! atriša jį su paskubtu Dabar pats laikas šitoms šventenybėms parodyti savo galybę. Ot vinis, kuriaja buvo prikaltas vienas iš žmogžudžių. Ot labai stiprus seitas, tiesa, stabmeldiškas, bet vis tiek: žalčioskūrutė. Štai Šventos Onos pantaplio skūrgalis...
ZBIGNIEVAS
Karaliau, bėkime! Visi jau nuo čion nubėgc. Eina ant mūsų. Stačiai pulkas kryžiuočių.
JOGAILĖ
Palauki truputį, tiktai šventenybes susidėsiu.
ZBIGNIEVAS
Bėkime, jau jie čion! Meskime viską!
JOGAILĖ
Ir tavo būta šnekos, lyg nežinai, jog metus eitų, jis nustoja visos stiprybės.
vokiečiai gula
ZBIGNIEVAS
rėkia
Vyrai, ginkite karalių! Vyrai!
aplinkui riksmai ir kova
JOGAILĖ
pamatęs, jog ant jo kryžiuočius smelkiasi, siekdamasi drauciniu perdurti.
Gelbėkite! Qelbėkite! In pilvą man įdurs. Apsukui kįla riksmas da didesnis. Lenkų kareivis nutrenkia kryžiočio draucinį ir križiotį patį nuduria. Kįla šūksmas „Vytautas! Vytautas!” Pulkas kryžiuočių da smelkiasi truputį, bet sutremtas Jogailės pulkais nyksta.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Ko jie čion rėkia: Vytautas!
ZBIGNIEVAS
Ugi biaurybė Vytautas vėl visus mus apgavo. Jis daprato dėlko męs jį pirma priešai Vokiečius pastatėme ir kaip tiktai kryžiuočiai ant jo užpuolė, jis vietoje muštis su visa kariūmene pasileido bėgti, kad kryžiuočiai ant mus galėtų užpulti. Na tie vietoje vytis Vytautą užpuolė ant mūsų. O dabar Vytautas sugrįžo. Apsupo kryžiuočius ir muša juusius neišleizdamas nei vieną, o mūsų kariūmenė ir nenoromis, o turi Vytautui padėti mušti.
JOGAILĖ
Tai šuns kumpis tas Vytautas ir — čion jis nesidavė apgauti! Aš taip ir mislijau. Apgausi jį!
svietas aplinkui rėkia: Vytautas! Vytautas! Pasirodo keli magnatai
GANDANEŠIS
Čekai visi perėjo ant Vytauto pusės ir muša visi kryžiuočius.
išnyksta
JOGAILĖ
Na dabar pats laikas stipriausią saitą iš maišo išimti..
tempia iš maišo meškos nagą
ZBIGNIEVAS
Karaliau sergekis! Ant mūsų vėl pulkas kryžiuočių eina. Bėkime. Niekur! Mūsų kareiviai, matote, ginklus metę bėga
pro šalį grumiasi kareiviai pailsę, sumurę, išsigandę. Ryksmai kryžiuočių.
GANDANEŠIS
Pulkai Didž-Lenkų pasviro. kryžiuočiai su didele pajėga ant čion eina. Išnyksta.
ZBIGNIEVAS
Bėkime Karaliau! pro juosius, bėga kareiviai Dieve, susimilki ant karaliaus ir užliki jį gyvą. tykiau Ir mane po draugiai.
JOGAILĖ
į save
Jis meldžiasi. Reiktų ir man.
bamba
Tėve mūsų, kuris esi danguose. Švęskis vardas Tavo. pamislijęs Na, o jeigu tenai kur nor danguje yra Kęstutis ir jeigu jisai viską išpasakojo, tai ką ir malda gelbės? Senoviniai dievai buvo geresni. Tenai būdavo prasižengi prieš vieną, kitas gali tave užstoti, o čion dabar viens Dievs ir atlikta. Prasižengiai — lik sveikas.
ryksmai kyla, mušynė vėl artinasi
ZBIGNIEVAS
Niekai! Gula vėl ant mūsų! Visi bėga. Turbūt musiškius sumušė, bėkime ir mudu.
JOGAILĖ
apsidairęs aplinkui
Bėkime!
ZBIGNIEVAS
Kelią! Kelią, karaliui!
bėgantys neklauso; kemšasi, lenda po žirgu; girdėt iš tolo balsai triūbų; balsai šitie vis kyla
JOGAILĖ
pabandęs bėgti ir negalėdamas klauso balso kovos
E, kaip staugia triūbos! Tai, mūsų lietuviškos triūbos! Tai Vytauto tenai kariuomenė.. Kaip pikti vilkai staugia, kaip vilkai kaip meškinai jie tenai drasko kryžiuočius. Vis artyn! E! vis garsyn!... Bėgti? Tėvas mane ne taip mokino.. rėkia ant bėgančių Atgal! Atgal į kovą! Ar jumis ne gėda?
ZBIGNIEVAS
negalėdamas prasimušti bėgti per kareivių minias
Melskimėsi! Melskimėsi! O Dievas gal užliks karaliui gyvastį. Mūsų kariuomenė sumušta bėga.
triūbų balsai vis aršyn eina ir artinasi
JOGAILĖ
klausydamas
Tai triūbos neperlaužtos Lietuvos staugia! Tai drasko Lietuviai kada taip staugia triūbos. Į krūvą, vyrai! Ten Vytautas muša. Į krūvą!
aplinkui kaip griausmas pradeda griauti ryksmai: Vytautas! Vytautas!
GANDANEŠIS
Kryžiuočių kariuomenė pasviro. Sumušta bėga. Grossmeisteris žuvo.
JOGAILĖ
Kur mano maišas su šventenybėmis? Jis buvo vis čionai antyje.
ZBIGNIEVAS
Ugi rankoje jūsų jisai, šviesiausias karaliau.
JOGAILĖ
Iš tikrųjų! O aš mislijau, jog rankoje mano kardas. Vietoje kardo maišo beesama su šventenybėmis. Turbūt dėl to Dievas ir pergalėjimą davė.
Šaukite kunigus! Kur arkivyskupas, kur kiti? Melstis! Kur gandanešiai? Tegul jie apgarsina visur, kad liautųsi kovos. Priešą pergalėjome. Dabar reikia Dievui padėkavoti ir visam svietui parodyti mūsų didmantumą.
Kita šalis mušynės. Vytautas stovi ant žirgo, aplinkui jį Lietuvos bajorai.
VYTAUTAS
Dabar tiktai lieka darbą pabaigti. Vokiečiai kryžiuočiai pasklydo bėgti į visas šalis. Mažai kas jų laikosi ir su jais ūmai bus pabaigta.
BAJORAS
Diena laiminga. Nors prasidėjo klasta.
VYTAUTAS
O katra diena pas mus neprasideda lenkų klasta? Mumis jau tai paprastas dalykas.
GANDANEŠIS
Nuo Jogailės gandą atsiuntė, kad liautis kovos ir Dievui padėkavoti už pergalėjimą.
VYTAUTAS
Na šitai, tai beveik ne pro šalį. Tegul kariuomenė truputį kvėpteli. Jai da daug darbo lieka. Su naujom pajėgom ji geriaus atliks darbą. liepia jisai šerti žžirgus; pro Vytautą veda paimtus vergučius, komtūras kryžiuočių, prastus brolius minikus, raitelius, svečius Apsčiai! Apsčiai suimta!
1-AS BAJORAS
O kiek guli jų! Tai tegul ir Dievas myli.
2-AS BAJORAS
Šiandien kryžiuočių kaip žiedų nuskynėme. Guli jų grossmeisteris, guli komtūrai, tyso ir kariuomenė jųjų, tik menki likučiai išnešė gyvastį ir bėga.
VYTAUTAS
patėmijęs, jog viskas gatava dėl maldos
Pasimelskime ir mes.
kunigai gieda „Te Deum”. Pabaigus maldą kareiviai sėda užkandžiauti, šeria žirgus vėl
VYTAUTAS
Laikas butų dabar jau ant žirgų sėsti ir vytis kryžiuočių likučius. į bajorus Siųskite ką nors pas Jogailę, kad parneštų nuo jo gandą dėl vijimo kryžiuočių. Tegul pasako jam, jog jau laikas.
1-AS BAJORAS
į vieną kareivį
Ei, Pečki! Joki pas karalių.
PEČKIS
Ant tų pėdų!
2-AS BAJORAS
Ką tu Pečkį siunti. Pečkis melagius, jis ką nors, o tau vis sumeluos.
nuošaliai tame tarpe trečias bajoras sėda pats ant žirgo ir nujoja
PEČKIS
Nei jau aš visados meluoju, nei ką. Prasimanote tiktai ant manęs, tamsta. Šiandien aš visą dieną nei krisleli nepamelavau.
1-AS BAJORAS
Joki pas karalių ir pasakyki, jog tu atjojai gando, kad vyti kryžiuočius ir pasakyki, jog tave atsiuntė Vytautas. Girdi?
PEČKIS
Tai dabar negirdėsi! Ak tik aš ne kurčias ties savo pulkais.
1-AS BAJORAS
Ką gi tu pasakysi mislijęs?
PEČKIS
Nesirūpinkite, bus pasakyta gerai! Aš pasakysiu, jog Vytautas atsiuntė gandą vyti kryžiuokus ir kad sėstų dėl to visi pulkavedžiai ant žirgų.
2-AS BAJORAS Į PIRMĄ BAJORĄ
Na, ar ne ant mažo išeina?
1-AS BAJORAS
O kad jį paibeliai! Negali nemeluoti.
PEČKIS
Koks čion melas? Ar tai Jogailei pritinka davinėti gandas ir paliepimas, dėl mūsų Vytauto. Vytautas turi jam davinėti.
1-AS BAJORAS
Darykie dabar ką nori su tokiu sutvėrimu!
3-AS BAJORAS
sugrįžęs į Vytautą
Jogailė, karalius Lenkų, neduoda gando dėl vijimo. Sako, jog da perangsti.
VYTAUTAS
Ką gi jis tenais daro dabar?
3-AS BAJORAS
Guli ant pilvo ir bumbia. Ir sako, jog jis taip gulės da dvi nedėlias.
VYTAUTAS
Ne jeigu taip, tai mes vyrai ant namų. Ligonių ir sužeistų ne mažai pas mus. Namon!
Balsai išgirdusių kalbą Vytauto. Ura! Ant namų! Ura Vytautas! Ura!
1-AS BAJORAS
Nėr ko čionai mumis rūgti. Jeigu neduoda Jogailė galo padaryti kryžiuočiams, tai ant namų. Ura! Vytautas!
BAJORAI IR KAREIVIAI
Ura, Vytautas!
Przypisy:
1. triūsas — kruopštus darbas. [przypis edytorski]
2. smilus (lenk.) — drąsus. [przypis edytorski]
3. niekuomi — sen. forma: niekuo. [przypis edytorski]
4. ženybos — vedybos. [przypis edytorski]
5. mislyti (sl.) — galvoti. [przypis edytorski]
6. dūšia (sl.) — siela. [przypis edytorski]
7. kytras (lenk.) — gudrus. [przypis edytorski]
8. kiba (lenk.) — tikriausiai. [przypis edytorski]
9. dyvai (brus.) — keisti dalykai, stebuklai. [przypis edytorski]
10. susigadytų — praverstų. [przypis edytorski]
11. išgąstis — baimė. [przypis edytorski]
12. Aniuolas (lenk.) — Angelas. [przypis edytorski]
13. karvošius — rankovių atraita. [przypis edytorski]
14. iš tyko — tyliai. [przypis edytorski]
15. mylista (brus.) — malonė. [przypis edytorski]
16. gadynė — metas, laikas. [przypis edytorski]
17. nuoduoti — apsimesti ką nors darant. [przypis edytorski]
18. padėkavonė — padėka. [przypis edytorski]
19. sugobtuvės — sutuoktuvės. [przypis edytorski]
20. žiurstas — prijuostė. [przypis edytorski]
21. užvydėti — pavydėti. [przypis edytorski]
22. karė — karas. [przypis edytorski]
23. mestus — saikingas, santūrus. [przypis edytorski]
24. abrozėlis — paveikslėlis dažniausiai su Šventųjų atvaizdu. [przypis edytorski]
25. Sudavija — Suduva. [przypis edytorski]
26. šmotelis — gabalėlis. [przypis edytorski]
27. gromata (rus.) — raštas, laiškas, dokumentas. [przypis edytorski]
28. antis — marškinių perskėlimas per krūtinę. [przypis edytorski]
29. perprašyti (lenk.) — atsiprašyti. [przypis edytorski]
30. danešti (lenk.) — pranešti. [przypis edytorski]
31. parėdytas — papuoštas. [przypis edytorski]
32. brudas (lenk.) — bjaurybė. [przypis edytorski]
33. by (lenk.) — kad. [przypis edytorski]
34. sutarmė — susitarimas. [przypis edytorski]
35. triūbyti (brus.) — pusti trimitą. [przypis edytorski]
36. šėtra (lenk.) — palapinė. [przypis edytorski]
37. ikvaliai — iki valios, labai daug. [przypis edytorski]