Katroji pusė katra apsileidžia.
Gražina vyro buveinę apleidžia,
O Lietavors gula vėl, ir matyti,
Kad tyla jįjį netruks užmygdyti.
Rinvit’s, truputį prie durių stovėjęs,
Misli’a, ką veikti, ko tvertis, kur eiti?...
Taip bedūmodams, į kiemą išėjęs,
Ties ponios durim’s pamatė tarnaitį —
Germų, su vokiečiais tas bu’o kalbėjęs,
Klauso atidžiai, nors priešingas vėjas