Apšvietė jįjį, dabar tamsa dengia;
Vėl grįžta rūman, ant trepų106 užžengia, —
Ar kunigaikštis nenorės pašaukti?
Laukė, stovėjo, nuobodu gi laukti,
Pr’ėjo107 pris durų: ausim tirt mėgina,
O naktis poną sunkiau vis migdina.
— Kaip, taria, viskas stebėtinai klojas?
Skubintis liepė, kaip šitoj adyno’
Mus iš Naupilės išvesti ketino
Vakar, dar miega. Komtūras, pageidautų