Kalną užmatęs, šalia prasilenkdams,
Sprąsta pro jį ir, kad pasikavotų127,
Lenda pabūgęs po ežero plotu.
Čion, kad lietuvių pulkai nusileido,
Mato ant kalno, prieš mėnesio veidą
Šviesą, kaip varis ir plienas žvilg’ ore,
Vaikščioj’ kareiviai ginklais apsikorę,
Ir kaip, ant galo, visu kalno plotu
Apgula pulkas pėsčiųjų ir jotų.
Taip lygiai puikiai išžiūr prieš mėnulį