Kurį didžiausias pavojus n’užlaiko.
Paskui kareiviai nuo jo ne’tsilieka.
Tas tik dalyk’s didžiai stebin’ kiekvieną,
Kodėl viens skirias ir kodėl šiandieną,
Vadus be persargos jokios palieka?
Argi taip drūčiai įpyko, įniršo,
Kad net, kaip reik apseiti, umiršo?
Rinvitas viską tai tėmija, mato
Ir tuojaus pats, kunigaikštį vaduodams,
Rodo, drąsumą kareiviams daduodam’s.