Bet jis per išgąstį baugią ar strioką130.
Dabar nė durt juos, nė kirsti nemoka.
Sunku nuo myrio buvo atsiginti:
Šimtas kryžiokiškų kulkų jį taiko,
Jau pr’ėję nori nuo žirgo sodinti,
Ale131 lietuviai kryžiokus sulaiko;
Vien’s mušt dabaigia, ką vadas n’įstengia,
Kitas nuo priešų kirčių jįjį dengia.
Jau diena aušta, jau kasos aušrinės
Balta šviesa savo dangų apklojo,