Ir perlų ašaromis per dykumą šaukia:
Kur esate, o meile, galybe ir garbe?
Jūs turit amžinuoti, šaltinis greit plaukia;
Vai gėda! Jūs išnykot, o liko šaltinis...
Bachčisarajus naktį
Skirstosi iš džamijų 104 dievuotųjų105 minia,
Izano aidas dingsta pavakarį tylų;
Paraudo susigėdus aušra nuo šviesylų106,
Gaisus nakties karalius kopia į gūžynę107.
Jau žibintuvai žvykso po dangaus tuštynę;