Tarp jųjų plūkuriuoja vienas debesylų,

Kaip snaudžianti didžgulbė 108 po ežerą vylų109,

Jos sparnai paauksuoti, krūtis sidabrinė.

Čia kipariso110 ūksmės111 ir menaro tįso,

Toliaus aplink granitų milžinai juoduoja,

Lyg šeitonai susėdę divone112 Ebliso113

Po tamsumos pamarške114; kartais sužaibuoja

Kibirkštis ant viršūnės, ir vytim Fariso115

Miegantį dangaus mėlį116 švyst-švyst sidabruoja.

Potockaitės karstas117