Balaklavos pilies griuvėsiai193
Šitie mūrai, sulūžę į grioves194 pakriaušes,
Puošė tave ir gynė, Kryme nedėkingas!
Dabar kiurkso ant kalnų lyg didžiulės kiaušės195 ;
Juose kirminas bręsta bei žmogus nuodingas.
Lipkime ant bokštelio. Štai spokso išaušęs
Raštas ant erbo196; vardas gal rykio197 grausmingas,
Kurs baugino kariją, nūnai pasišiaušęs,
Vynlapiu apsigaubęs lyg vabzdys niekingas.
Čionai198 kaldavo graikas atenišką dabą.