Palengvėl supas, lyg kad prikalta grandine;
Nurimo marininkai69, minia suklegėjo.
O mare! Tarp linksmųjų tavo sutvėrimų
Polipas70 dugne miega, kada dangus graudžia,
O kad marė nurimsta, jis ilgžasčius skleidžia.
Mintie! Tavo gilybėj hidra71 atminimų
Miega, kuomet nelaimių audros žmogų skaudžia,
O kad širdis nurimus, nagus jon72 suleidžia...
Mareivystė73
Ūžmas didesnis, marių vaidinas baidyklės74,