Laivininks75 aukštyn ropia ir ore pasviro,
Išsitiesė kaip ilgas, tarytum pastiro,
Lyg tykodamas voras iš savo sėdyklės76 .
Vėsula! Dūksta laivas, žąslus šalin trenkia,
Skenda putų pusnynuos, voliojasi, narsto,
Kelia sprandą, pamynė bangas, dangų varsto,
Kakta debesius skaldo, sparnais vėjus lenkia.
Mano siela kaip stiebas dausomis77 lekioja,
Pujoja vaidentuvė78 lyg kasa šių burių,
Rykauju su linksmuoju keliauninkų būriu;