Marių tyla
Ant Tarkankuto aukštumos
Paviljono 1 kasnykas2 vos krustels nuo vėjo,
Lėtai vandens skaisčioji kvėpuoja krūtinė:
Lyg svajojanti laimę jauna žieduotinė3,
Pabunda atsidusti, vėl akis sudėjo.
Burės tarsi paparčiai, kad kovą laimėjo.
Snaudžia ant nuogų karčių4; laivo apatinė
Palengvėl supas, lyg kad prikalta grandine;
Nurimo marininkai5, minia suklegėjo.