Tokiu tai būdu mergaitė taip anksti
Visus jau ryšius patraukė su svietu;
Ir vargiai koją įkėlė per slenkstį,
Tuoj durų vieta akmenims užplūdo;
Paliko vieną tarp sienų tamsiųjų
Ir bromų79, kurios skiria no gyvųjų,
Neb’atvers niekas iki dienai sūdo.
Vien liko langas į tą smerties guolį,
Kur geri žmonės jai pašelpą siunčia,
O dangus veja ir šviesos spinduolį.