Griešnikė biedna, kokia baisia kančia,
Kokia gailyste tau širdis aplieta?
Ar taip įgėlė neapykanta svieto,
Jog saugais oro gaivinimo brango?
Kaip tiktai stojo ant to baisaus kelio,
Nieks jos nematė, kad ateit’80 prie lango
Krūtine gaudyt kvėpimą vėjelio,
Regėt gražybę dangaus stebuklingą,
Ir mielus kvietkus žaliuojančių pievų,
Ir veidą savo artimo meilingą;