Slepiasi viena su mislims ir Dievu.
Bet vis dar žymu, jog tebėra gyva,
Nes kartais žingsnius keleivio vėlyvo,
Į šventą vietą ėmusio kelionę,
Nustabdo kalba iš kuoro maloni,
Kuria ji, galbūt, griešniką nedrąsų
Malonėj Dievo nutikrinti geidžia.
Ir kad vaikeliai Lietuvninkų-Prūsų
Kuomet netoli susirinkę žaidžia,
Tada pas langą mirga kažkas skaistas,