Kurie Lietuviams dengia šviesų orą,
Tik tu man sūdo pabaigti neduodi.
Nuo tos adinos, kaip čionai įstojai,
Daugiau jau mano akiai ašarotai
Nieko nebėra pasaulėj plačiojoj,
Kaip tiktai prūdas ir kuoras, ir krotai.
Visi aplinkuj verd geidimais karo,
Jau balsas triūbos į kelionę varo,
Aš tarp tų triūbų ir ginklų trenkimo,
Geisdams girdėti tavo balsą mielą,