Vakaro brangaus laukiu dieną cielą,
O kad sulaukiu, globoj atminimo
Pratęsti džiaugsmą karščiausiai goruoju;
Aš amžių savo vakarais meruoju129.
O čia tuo tarpu zokons savo varo,
Prašo karionės, sau prapulties geidžia,
Čia vėl Albonas už tingumą bara,
Lig kardu širdį sopulingą žeidžia,
Užmindams priešu žvėrišką žmogystę,
Pilis sugriauta, sodžius pilnas kraujo,