Man apejojant, vien akių gailystė
Gestantį kerštą uždega iš naujo.
Matyt, likimas išpildimą ima.
Niekas nuo karo neb’atkreips kryžiokų,
Vakar pribuvo siuntinys iš Rimo130,
Čia karop rengias mūsiškiai su strioku,
Čia svetimųjų visų svieto pusių
Griūti prigriuvo kareivių kaip musių,
Visi nekantrūs, šaukia balsu vienu,
Jog laikas esąs pult ant Vilniaus sienų.