Atėjo ir Dickus. Atsidarė durys, išėjo vaitas, ir prasidėjo rinkimai.
Pirmučiausiai vaitas paklausė, ar nepalikta Dickaus da ant trijų metų.
— Nenorime, nenorime! — visi pagavo rėkti.
Dickus to beveik nesitikėjo, kaip žinote, baisiai nusiminė, net piktumas jį paėmė.
Vaitas tuo tarpu pradėjo šaukti:
Mikeliuką! Jo kaimynai suriko: Mikeliuką! Mikeliuką! O kiti visokiais balsais šauke: Štrimą! Vaitas visus nutildęs paklausė:
— Na, dabar kas rėkia Štrimą?
— Štrimą, Štrimą! Kone visi suriko.
— Na tai Štrimą! Tinkate visi? — paklausė da sykį vaitas.
— Visi, visi!