Didis Vadas nudavė, kad negirdi ir nesupranta.
Kitoj šalyje vel davėsi girdėt.
Kada tenai nukeliausim,
Gražių merginų gausim;
Deginsim lietuvius — kaposim,
kaip patalu išklosim.
Jau kožnas pradėjo po savo nosim mykt dainą, o vis meilingą. Vienas susiprato, kad tai neišpuola ir stonui kryžiokų nepritinka, užgiedojo giesmę, kurią kožnas mokėjo:
Ich wir zu Land ausreiten ir t.t.
Tuojau visi užriko. Anglikai klausė norėdami norint vieną žodį suprast.
Besieda buvo pabaigta. Didis Vadas stojo nuo stalo pirmas ir kiti vyresni nuėjo paskui jį į jo gryčią. Kaip tik vyresnieji išnyko, prasidėjo tikras gėrimas ir dainavimas.