— Kunige — tarė — niekai ta drūtvietė; tai krūvutė mėšlų, čia mus kryžiokai iškeps. Gaila žmonių ir mus gaila. Na, ką kalbi ant to, Kunige?
— Šalin traukis! — sušuko Margeris. Ėjo tiesog į kiemą, ant kurio stovėjo bajorai vadai, laukdami nuliūdę jo. Pamate jį nusiėmė ausuotes nuo galvų.
— Kryžiokai atitraukė — tarė jaunas ponas. Pilėnai turi gintis. Sakykite: ar turite tik drąsos? Katras neturite drąsos, galite sau eiti šalin; kas liks su manim, turi smerčiai ruoštis.
Senas Vižūnas apsidairęs į šalis tarė:
— Kartą reikia numirti.
Naginius tą patį pritarė.
Nė vienas nesijudino ir neprašė, kad nebūt atvalnytas.
Margeris su vyresniais apėjo drūtvietę aplinkui. Visi žmonės linksmai šaukė:
— Kartą mirti reikia.
Ruošėsi smerčiai linksmai, norint žinojo, kad šermenų ir raudžių neturės.