Tvėrė už kabančio kardo prie diržo.
— Reikia vadą nužudyt!
Vižūnas netikinčiai dirstelėjo į Margerį. Rodos akimis klausė, ar tai galima?
Margeris po valandėlės tarė:
— Aš jų būda pažinau, kalba moku... eisiu.
— Jūs?
— Aš — atsakė drąsiai — kažin, kaip susimaišys, tai gal pabėgs.
Senis su nuleista galva tylėjo.
— Gaila jūs — tarė — o kada jūs pražūsite, kas drūtvietę gins?
— O, tu! — atsakė trumpai Margeris, ranka dedamas ant jo petis. — Niekam žodžio nekalbėk! paminki...