Kryžiokai godū kraujo lietuvių,
Surengė daugelį visokių kareivių,
Traukė su vilčia, kad daugelį naudos,
Ir kad be gaišaties Lietuvą kapos.
Bet ne taip ėjo, kaip jie norėjo,
Kada lietuvninkų drūtį paregėjo,
Norint nedidelė kuopelė buvo,
Ne vienas kryžiokas nuo jų pražuvo.
Laikėsi drūčiai lietuviai,
Ko nesitikėjo vokiečiai kareiviai.