Buū maž atstoję, nes sarmata buvo,
Ba jau jų vyrų daugelis pražuvo.
Tada įpykę vokiečiai siuto;
Kad silos alpsta lietuvių pajuto;
Iš visų įalių pilį apstojo,
Kad ir jie žuvo, bet neatbojo232.
Kada atėjo pabaigos valanda.
Tarp lietuvių pasklido ta ganda:
Kad kryžiokams nieks nepasiduotų,
Vėlyt, kad smertį vienas kitam užduotų.